Ausra Girdziusiene: Aušra Girdziušienė "Kovų meno meistro pamokos"
Aušra Girdziušienė "Vietnamo kovos meno mokyklos N.. ... Pranešimą parašė Aušra Girdziušienė ties Šeštadienis, Gruodžio 29, 2007. žymės: Ausra Girdziusiene ...
agirdziusiene.blogspot.com/.../aura-girdziuien-kov-meno-meistro.html - Google kopija - PanašūsAusra Girdziusiene: Ausra Girdziušienė. Mažosios tigrės nieko nebijo
26 rugpjūčio 2009 ... Aušra Girdziušienė Mažosios tigrės nieko nebijo. Kokias dukras nori matyti jas auginantys tėčiai ir mamos? Ko stengiasi jas išmokyti, ...
agirdziusiene.blogspot.com/.../ausra-girdziusiene-mazosios-tigres.html - Google kopija - Panašūs
Rodyti daugiau rezultatų iš agirdziusiene.blogspot.comAušra Girdziušienė “Iš katinų gyvenimo” « Girdziusas's Weblog
Aušra Girdziušienė. Iš katinų gyvenimo… img_0179. Taip jau susiklostė, kad gyventi teko persikelti iš Trakų arčiau sostinės. Nors namas pačiame nemažo ...
girdziusas.wordpress.com/.../ausra-girdziusiene-is-katinu-gyvenimo/ - Google kopija - Panašūs[DOC] Aušra Girdziušienė
Failų formatas: Microsoft Word - HTML kopija
... ir iš renginio išsinešė ne tik saldainių krepšius, bet ir dar didesnę meilę prancūzų kalbai ir šaliai. Aušra Girdziušienė. Nuotraukos Laimos Lukšienės.
www.ceco-fipf.eu/IMG/doc/frankofonija_Trakuose.doc - PanašūsTrakų žemė
Senkevičiaus vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Aušra Girdziušienė, Lentvario I-os vidurinės mokyklos mokytoja Alma Valašinienė ir Lentvario M. ...
www.voruta.lt/trakuzeme/20060916/index.htm - Google kopija - PanašūsAusra Girdziusiene — Blogs, Pictures, and more on WordPress
Aušra Girdziušienė Iš katinų gyvenimo… Taip jau susiklostė, kad gyventi teko persikelti iš Trakų arčiau sostinės. Nors namas pačiame nemažo miestelio centre ...
lt.wordpress.com/tag/ausra-girdziusiene/ - Google kopija - PanašūsLiteratūra ir menas. KNYGOS. NAUJOS KNYGOS
16 gegužės 2008 ... Vilnius : Vaga, 2008 (Kaunas : Aušra). – 109, [1] p. .... prasideda ta pačia raide / projekto vadovės Aušra Girdziušienė, Asta Radimonienė]. ...
www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3190... - Google kopija - PanašūsTrakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Lentvario miesto ...
Renginyje dalyvavo Lentvario H.Senkevičiaus vidurinės mokyklos septintos klasės mokiniai ir jų mokytoja Aušra Girdziušienė. Renginio pradžioje, įžiebus ...
bibliotekusavaite.norden.lt/node/51 - Google kopija - Panašūs17(357)
Vilnius : Vaga, 2008 (Kaunas : Aušra). - 126, [2] p. - Tiražas 1500 egz. ..... ta pačia raide / projekto vadovės Aušra Girdziušienė, Asta Radimonienė]. ...
www.lnb.lt/lnb/.../edition.jsp?...lt... - Google kopija - Panašūs
Lentvario 60-metis paminėtas mokykloje - galve
Aušra Girdziušienė. Lentvario 1-ojoje vidurinėje mokykloje buvo pristatytas projektas „Lentvario miestui-60“. Šio projekto idėjos autorė ir vadovė ...
www.galve.lt/lt/numeriai/.../lentvariui - Google kopija - PanašūsGrūdinosi vandeniu ir ugnimi - galve
Aušra GIRDZIUŠIENĖ. Naujuosius Ugninio šuns metus, skaičiuojamus pagal Rytų kalendorių ir prasidėjusius sausio 29 dieną, pasitiko ne tik tolimi kraštai, ...
www.galve.lt/lt/numeriai/.../g.../grudinimasis - Google kopija - Panašūs
Rodyti daugiau rezultatų iš www.galve.ltValstybės tarnybos departamentas
AUŠRA GIRDZIUŠIENĖ, Vyresnysis specialistas, 8 386 52 073. JŪRATĖ BALINSKIENĖ, Vyresnioji specialistė, 386 52133. BRONIUS RIBOKAS, Vairuotojas, 8386 53 681 ...
www.vtd.lt/l.php?tmpl_into...m... - Google kopija - Panašūs[DOC] Organizacijos pavadinimas
Failų formatas: Microsoft Word - HTML kopija
Trakų rajono Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinės mokyklos projektas, ,,Vienos raidės pasaka” (projekto autorė Aušra Girdziušienė), 1000 Lt ...
www.tmid.lt/.../Finansuojami%20projektai%202006%20m.%20(Rytu%20Lietuva%20I%20dalis).doc - PanašūsAusra Girdziusiene: Aušra Girdziušienė Sveikatos šventė
Pranešimą parašė Ausra Girdziusiene ties Pirmadienis, Balandžio 28, 2008. žymės: Ausra Girdziusiene, Lentvaris, Lithuania, Vilnius ...
ausragirdziusiene.blogspot.com/.../aura-girdziuien-sveikatos-vent.html - Google kopija - PanašūsPeticija.LT
Aušra Girdziušienė. 214). Jevgenija Carkova. 213). Gediminas Saltanavičius. 212). Andrejus Ustila. 211). Lina Ustiliene. 210). Rimutė Saltanavičienė. ...
www.peticijos.lt/visos/2660/signed/?offset=50 - Google kopija - PanašūsVoruta : Lentvario 60-metis paminėtas mokyklos projektu
... miestą ir juo didžiuotųsi, kad Lentvaris turėtų gerą vardą, garsėtų įdomiais žmonėmis ir vertingais darbais. Aušra Girdziušienė, 2009 m. gegužės 22 d. ...
www.voruta.lt/tz/article.php?article=1495 - Google kopija - PanašūsFlickr: u.girdziusaite's Photostream - [ Išversti šį puslapį ]
IMG_0028- Ausra Girdziusiene, Ulos Girziusaites mama by u.girdziusaite. Ausra Girdziusiene, schoolmistress, mammy of Ula Girdziusaite; photo by Linas Piurka ...
www.flickr.com/photos/54755005@N00/ - Google kopija - Panašūs54(3446)
Vienos raidės pasakėlės / [sudarė Aušra Girdziušienė]. - Vilnius [i.e. Lentvaris (Trakų raj.) : Lentvario H. Senkevičiaus vidurinė mokykla], 2006 (Vilnius ...
www.lnb.lt/lnb/.../edition.jsp?...lt... - Google kopija - PanašūsAlfredas Girdziusas: Internetinės nuorodos
Ausra Girdziusiene: Ausra Girdziušienė. Mažosios tigrės nieko nebijo. 26 rugpjūčio 2009 ... Niat-Nam archyvo ir Alfredo Girdziušo. Pranešimą parašė Aušra ...
agirdziusas.blogspot.com/.../internetines-nuorodos.html - Prieš 14 minučių - Panašūs
Blogger: User Profile: Aušra Girdziušienė - [ Išversti šį puslapį ]
Blogger is a free blog publishing tool from Google for easily sharing your thoughts with the world. Blogger makes it simple to post text, photos and video ...
www.blogger.com/.../03320876205624417170 - Google kopija - PanašūsBlogger: User Profile: Alfredas Girdziušas
Ausra Girdziusiene · Burokaraistis · Flickr: alfredasfoto's Photostream · Flickr: g.pijus' Photostream · Flickr: Please wait. ...
www.blogger.com/.../09556742857288833941 - Google kopija - Panašūs
Ausra Girdziusiene: Aušra Girdziušienė "Knyga apie Lentvarį"
Pranešimą parašė Ausra Girdziusiene ties Pirmadienis, Balandžio 28, 2008. žymės: Ausra Girdziusiene, Lentvaris, Lithuania, Vilnius ...
ausragirdziusiene.blogspot.com/.../aura-girdziuien-knyga-apie-lentvar.html - Panašūst +370 5 210 66 38 f +370 5 210 66 01 e info@tns-gallup.lt SAM ...
Publikacijos data: 2006-02-04 Autorius: Aušra Girdziušienė Puslapis: 7. Vilnis, Ligoninė brenda iš skolų | Atgal Publikacijos data: 2006-02-03 Autorius: ...
sena2.sam.lt/.../tns%20media-intelligence%20informacija-sam20060207.htm - Google kopija - PanašūsNETYLEK.LT | Peticija || Ar gali būti, kad Lietuvoje niekas negali ...
Aušra Girdziusiene,Lentvaris - 2007-10-09 18:40:23 11781. Jolanta Grižinauskienė,Vilnius - 2007-10-09 18:39:46 11780. Inga Baraskienė,Vilnius - 2007-10-09 ...
www.netylek.lt/index/28900 - Google kopija - PanašūsLentvaris
Tai tikriausiai žalinga Jūsų kompiuteriui.
2007-04-17. Trakų ir Elektrėnų krašto laikraštis "GALVĖ" Straipsnio autorė Aušra Girdziušienė Plačiau prašome žiūrėti "KLUBO VEIKLA", Žiemos šventė 2007 ...
www.lentvaris.lt/index.php?NewsID=19 - PanašūsUncategorized « Girdziusas's Weblog
Aušra Girdziušienė. Iš katinų gyvenimo… img_0179. Taip jau susiklostė, kad gyventi teko persikelti iš Trakų arčiau sostinės. Nors namas pačiame nemažo ...
girdziusas.wordpress.com/.../uncategorized/ - Google kopija - PanašūsKatinai — Blogs, Pictures, and more on WordPress
Alfredas Girdziusas wrote 5 months ago : Aušra Girdziušienė Iš katinų gyvenimo… Taip jau susiklostė, kad gyventi teko persikelti iš T … more → ...
lt.wordpress.com/tag/katinai/ - Google kopija - Panašūs[DOC] 100 gražiausių pasaulio vietų / [parašė John Baxter, Rosemary ...
Failų formatas: Microsoft Word - HTML kopija
Vienos raidės pasakėlės / sudarė Aušra Girdziušienė]. - 2006]. - 52, [1] p., įsk. virš. UDK: 888.2-93-34(082). Vilčių verpetuose / Leonas Balčiūnas. - 2007. ...
www.kvb.lt/upload/Sausio_Naujienos.doc - Panašūs
Ula Girdziusaite: Ūla Girdziušaitė; Paskelbta medžiaga internete ...
žymės: Vytautas Žemaitis; Dana Buinickaitė-Zacarevičienė; Aušra Girdziušienė; Ūla Girdziušaitė; Alfredas Girdziušas; ...
ula-girdziusaite.blogspot.com/.../la-girdziuait-paskelbta-mediaga.html - Google kopija - PanašūsUla Girdziusaite: Vasario 2008
1998 metais su būsima žmona Aušra Gruzdzevičiūte organizavo pirmąją ekspediciją į .... Alfredas Girdziušas (1); Ausra Girdziusiene (1); Fotonovelė "Ūla"; ...
ula-girdziusaite.blogspot.com/2008_02_01_archive.html - Google kopija - Panašūs
Rodyti daugiau rezultatų iš ula-girdziusaite.blogspot.comAgne Sinkeviciute - United Kingdom - Email, Address, Phone number ... - [ Išversti šį puslapį ]
Ausra Girdziusiene: Aušra Girdziušienė.Redakcija A.Girdziušienės ... Loading - results from the web. 123people refers to websites and blogs which mention or ...
www.123people.co.uk/s/agne+sinkeviciute - Panašūsrašyk.lt: Dienoraštis / Alfredas Girdziušas Paliesius / ***
Aušra Girdziušienė gimė Trakuose, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę, vėliau apsigynė socialinio darbo specialistės diplomą. ...
www.rasyk.lt/dienorastis/301685/301685.html - PanašūsLiteratūra ir menas. KNYGOS. NAUJOS KNYGOS
Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008 (Kaunas : Aušra). .... ta pačia raide / projekto vadovės Aušra Girdziušienė, Asta Radimonienė]. ...
www.culture.lt/lmenas/index.php?leid... - Google kopija - Panašūs
[PDF] KW 2008 03 27 - [ Išversti šį puslapį ]
Failų formatas: PDF/Adobe Acrobat - HTML kopija
Świetnie robi to Aušra Girdziušienė, nauczycielka języka litewskiego szkoły polskiej w Landwa- rowie. Pod jej kierownictwem świat ujrzała już druga ...
www.kurierwilenski.lt/pdf-archiwum/KW_2008_03_27.pdf - Panašūs
Alfredas Girdziusas nuotraukos Netlog klube
"Mona Liza" "Vilo guolis" 2009 Naujieji Metai Adolfas Hitleris Alfredas Girdziusas Arkikatedra Aušra Girdziušienė Bukaitis Elegijus Bukaitis Florencija ...
lt.netlog.com/girdziusas/photo/view=tags - Google kopija - PanašūsTrakų VD gimnazijos 1983 m. laida: Aušra Girdziušienė, Trakų ...
Aušra Girdziušienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos 1983 m. 9-os laidos abiturientų susitikimas po 25 metų 2008 metais gegužės 17 d. Trakuose ...
trakai-1983-laida.blogspot.com/.../aura-girdziuien-trak-vytauto-didiojo.html - Panašūs
Žiemos šventė 2007 - Lentvaris
Tai tikriausiai žalinga Jūsų kompiuteriui.
Aušra Girdziušienė SVEIKATOS ŠVENTĖ Dovanų ─ šventė. Mėgstantys Naujųjų metų šventę galėjo pasidžiaugti ja ir praėjusį savaitgalį. ...
www.lentvaris.lt/index.php?ID=2&Page=2s3 - PanašūsAlfredas Girdziusas: Aušra Girdziušienė Internetinės nuorodos
13 balandžio 2008 ... Aušra Girdziušienė Iš katinų gyvenimo... Taip jau susiklostė, kad gyventi teko persikelti iš Trakų arčiau sostinės. ...
agirdziusas.blogspot.com/.../aura-girdziuien-internetins-nuorodos.html - Google kopija - Panašūs
Trakų VD gimnazijos 1983 m. laida
Aušra Girdziušienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos 1983 m. 9-os laidos abiturientų ... žymės: Ausra Girdziusiene Trakai VD gimnazija 1983m. laida ...
trakai-1983-laida.blogspot.com/ - Panašūs
2009-10-29
2009-08-26
Ausra Girdziušienė. Mažosios tigrės nieko nebijo
Aušra Girdziušienė
Mažosios tigrės nieko nebijo

Kokias dukras nori matyti jas auginantys tėčiai ir mamos? Ko stengiasi jas išmokyti, kokias savybes išugdyti, kokius talentus atskleisti?
Visų pirma mergaitė turi būti sveika. Dar – graži, linksma, grakšti, nuoširdi.
Dar? Švelni, draugiška, išradinga. Teisinga ir talentinga. Tvarkinga ir drausminga. Savarankiška. Įžvalgi. Atkakli. Drąsi. Ne karštakošė. Ne verkšlenanti, bet mokanti apsiginti. Ji turėtų piešti, šokti, groti, dainuoti. Mylėti pasaulį ir save. Gerbti žmones. Turėti nuomonę ir nuojautą. Pasitikėti savimi. Mokėti keletą kalbų. Dar ji turėtų...

Užteks! Galima išvardyti šimtą ir vieną pageidavimą, ko šiandien mes norime. Bet ar ne per daug vienai mažai mergaitei? Ir kaip visa tai pasiekti? Kasdien vežioti į kelis būrelius, treniruotes, samdyti mokytojus ir aukles? Ką išsirinkti neapsirinkant, jei vaikas ne tik nori, bet ir sugeba kone viską? Kaip nepersiplėšti? Kaip suspėti?!
Kai kurie tėveliai į šiuos klausimus atsako: mūsų norai tikrai nėra per dideli ir visai nesunkiai įgyvendinami. Nes viso to išmoko viena unikali sistema – Niat-Nam.
Paslaptingasis Niat-Nam
Vietnamo Niat-Nam mokykla, rašytiniuose šaltiniuose minima jau 13 amžiuje, iki pat 20 amžiaus pabaigos buvo beveik niekam nežinoma. Niat-Nam meistrai gyveno slėpdami, kas esantys, nes jų užduotis buvo apsaugoti ir apginti valdovus. Todėl šios kovos paslaptys buvo tobulinamos ir perduodamos šeimose, o ilgainiui tapo pritaikytos kiekvienam šeimos nariui. Pasauliui Niat-Nam žinios buvo atskleistos vos prieš porą dešimtmečių ir ėmė sparčiai plisti kaip viena iš labiausiai kūną ir sielą tobulinančių filosofijų.
Ši filosofija pasiekė ir Lietuvą. Lietuvos Niat-Nam federacija šiemet švenčia oficialų įkūrimo dešimtmetį. Jos treneriai kasmet tobulinasi Rusijoje, lankosi Niat-Nam tėvynėje Vietname. Federacija sąžiningai laikosi tradicijų ir mielai laukia ne vien kovomis besidominčių, ne vien jaunų ir stiprių žmonių. Anot federacijos prezidento Petro Golovač, gimęs vaikas yra apdovanotas daugybe talentų – jis yra „guminis“, muzikalus, išradingas, drąsus, savitas... Mūsų kultūroje įprasta, vaikui augant, lavinti tik vieną kitą jo gebėjimą, o Rytai žmogų suvokia kaip visumą ir lavina jame viską. Todėl ir federacijoje dėmesys skiriamas ne tik fiziniam paruošimui: čia statomi spektakliai, rengiamos muzikos, piešimo, keramikos pamokos, organizuojamos paskaitos, žiūrimi ir aptariami filmai. Čia kviečiama ateiti šeimomis – nuo kūdikėlio iki senelio. Visai kitaip nei įprasta mums, eruropiečiams, kai visa šeima išsilaksto kas sau ir per dieną bendrauja vos keletą minučių...

Kovos - ne vien vyrams
Tradiciškai Niat-Nam laikomas kovos menu. Tačiau tėveliams, išgirdusiems žodį kova ir nuogąstaujantiems, kad jų mergaitės gali susižaloti, tapti grubios, agresyvios, pernelyg raumeningos ar berniokiškos, Petras Golovač atsakys: Niat-Nam mokymas mergaitėms tinka kaip niekas kitas. Čia mergaitės tampa itin gracingos ir lanksčios (pažiūrėkite, kokios lieknos yra vietnamietės!), sustiprina raumenis, sausgysles ir sąnarius, išmoksta griūti ir nesusižeisti, kontroliuoti kūną ir protą, išauga drausmingos ir atsakingos. Jos tampa šokėjomis, dailininkėmis, artistėmis ir karėmis, jos gali rangytis kaip gyvatės ir pulti kaip tigrės (kai kurie pratimai taip ir vadinami- gyvatės, tigro kompleksais).
Čia mergaitės nespiegia pamačiusios pelę ar vorą. Jos daro tai, nuo ko daugeliui gniaužia kvapą - net viduržiemy maudosi šaltiniuose, vaikščioja karštomis anglimis, stiklo šukėmis ir vinių smaigaliais...

Sportuoti pradėjo dar negimusi
Mėja Motiejūnaitė treniruotėje jaučiasi kaip namie. Kurgi nesijaus? Juk čia jos mama Jolanta, tėtis Evaldas ir du broliukai – Satvijus ir Darmintas. Šiai šeimai Niat-Nam – gyvenimo būdas.

Dabar Mėjai treji, tačiau ji čia jau ketverius metus – dar nuo tada, kai šiltai gyveno... mamytėje. Kai Mėja pradėjo šliaužioti, mama paleisdavo mažylę tarp kitų vaikų, kad kartotų judesius, kad gyventų Niat-Nam dvasia ir neaugtų lepūnėlė, apsieitų be ašarų ir muštynių.

Jolanta, kaip ir kitos rūpestingos mamos, nė minutei nepaleidžia dukrytės iš akių. Tačiau dažniausiai tik stebi ir nesikiša į jos reikalus, nes vaikas turi išmokti savarankiškumo. Mėja labai drąsi ir sugeba apsiginti (Rytų kovos ir moko ne muštis, o apsiginti). Savo problemas jau dabar ji išsprendžia pati, be mamos pagalbos.
Mėjai lig šiol labiausiai patinka „skrajoti“, t.y. dinaminė mankšta, kai ją vartalioja ir mėto į orą. Kol buvo mažesnė ir lengvesnė, ją dažnai mankštindavo mama, o dabar, vos tik nutaikiusi progą, Mėja ropščiasi ant stiprių tėčio rankų.

Gyventi – sveikai ir natūraliai
Mėjos mamai Jolantai svarbiausia - parodyti vaikams natūralumo, o ne išorinio grožio kelią, kurį labai dažnai matome šiandieniniame mergaičių gyvenime. Tačiau Jolanta taip pat įsitikinusi, kad Niat-Nam neužgožia mergaitės moteriškumo ir grožio. Priešingai, įgijusi gracingumo, natūralaus žavesio, būdama puikios reakcijos, ji bet kada galės žengti kad ir podiumu.
Vaikams, anot Jolantos, kaip ir suaugusiems, į tuščias galvas šauna kvailystės. Todėl ji stengiasi, kad tose galvose būtų teigiamos mintys. Vaikai sportuoti neverčiami, tačiau matydami aplink save sveikus, linksmus ir stiprius artimuosius, jie išsiugdo šį poreikį. Niat-Nam besitreniruojantiems ir šioje aplinkoje augantiems vaikams kyla labai svarbūs klausimai: o kodėl čia nerūkoma? O kas atsitinka žmogui, kai jis rūko? O kodėl tą reikia valgyti, o ano nereikia? Čia susiformuoja sveikos gyvensenos nuostatos, kurias vaikas išsineša į gyvenimą. Vėliau, ypač paauglystėje, šie vaikai sugeba atsispirti įvairioms pagundoms.
Kad žmogus vystytųsi harmoningai, pasak Jolantos, turi būti lavinami trys centrai – fizinis, kūrybinis ir intelektinis. Vaikai, lankantys Niat-Nam, išvengia surogatinės, „popsinės“ kultūros ir „popsinių“ žaislų, nes nori saviraiškos. Vyresnieji Mėjos broliukai po treniruočių skuba šokti, groti, piešti ir mokytis užsienio kalbų. Mėjai taip pat brolių pasirinkimas labiau prie širdies nei šimtus kainuojančios, bet iškreiptą grožio sampratą formuojančios plastmasinės lėlės.
Ši šeima neturi vargo dėl dar vieno dalyko, dėl kurio vargstama dažnuose namuose: Mėja neišranki maistui, jai skaniausia... paprasta vandenyje virta košė, vaisiai ir daržovės.
Dvi vienoje: karė ir balerina
Kotryna Mekaitė nori būti balerina arba... karaliene. Na, kaip ten bus dėl karalienės, tai dar nežinia, o baleto pamokas ji jau lanko, nes žada šio meno mokytis profesionaliai.
Niat-Nam treniruotes Kotryna pradėjo lankyti vaikų darželyje būdama trejų. Jos mamytė Monika džiaugiasi, kad dukrytė sutvirtėjo ne tik kūnu, bet ir charakteriu- tapo ryžtinga ir atkakli. Dabar mergaitei šešeri, ir šios savybės bei treniruočių įgūdžiai labai praverčia balete. Ji puikiai suderina baleto pamokas ir treniruotes, ir nežada nė vieno atsisakyti. Mergaitė nejaučia scenos baimės ir mielai dalyvauja naujametiniuose pasirodymuose, kurių pažiūrėti ateina šimtai žmonių. Balete jai labiausiai patinka plastiški judesiai ir suknelės, o treniruotėse – tempimo pratimai ir... treneris Valerijus Kušelevičius.
Treniruotėmis Kotryną „užkrėtė“ broliukas Marijonas. Jis namuose rodydavo ką išmokęs, o mažoji kartodavo. Treniruotes abu pratęsdavo darželyje. Jų mamytė tuo metu nedirbo, todėl ateidavo pasižiūrėti, ką darželyje veikia atžalos. Žiūrėjo žiūrėjo, kol vieną dieną, trenerio Aliko Filipovičiaus padrąsinta, pati atsistojo... tarp darželinukų. Jai taip patiko, kad pradėjo lankyti suaugusių grupės treniruotes.
Taip vaikai ir savo mamą „atidavė“ į Niat-Nam.
Kvėpavimas išveja ligas
Dvynukės Ieva ir Gabija Pošiūnaitės bus antrokės, treniruojasi jos apie metus. Mergaitės atsidūrė čia dėl vienos labai rimtos priežasties: abi serga astma. Kadangi Niat-Nam treniruotėse naudojama labai daug kvėpavimo technikų, tėveliai mergaitėms parinko būtent šią kovų rūšį.
Per vienerius treniruočių metus tėveliai pastebėjo žymius sveikatos pokyčius: mergaitės daug rečiau serga, gerokai mažiau priepuolių, jos gali nepavargdamos ilgai bėgioti. Be to, mergaitės tapo daug ištvermingesnės. Jų mama džiaugiasi, kad dvynukės, netgi tokia liga sirgdamos, yra kur kas energingesnės už savo bendraamžius, neturinčius sveikatos problemų.
Sesutėms labiausiai patinka akrobatika. Net grįžusios į namus jos tęsia treniruotes. Be sporto mėgsta piešti, bando dainuoti, groti ir šokti. Kartu su broliu Algiu mergaitės kuria... žaidimus, kuriuose būtinai pritaiko Niat-Nam treniruotėse išmoktus judesius. Kartais mama tyčia išgąsdina vaikus, o jie akimirksniu atsistoja gynybine stovėsena.
Mergaitės tapo disciplinuotos ir pareigingos, puikiai supranta žodžio reikia reikšmę. Viena iš jų nusprendė įsigyti pianiną, tačiau ne už tėvelių pinigus - susitaupyti ryžosi pati.
Kaip ir Kotryna, dvynukės į Niat-Nam atėjo paskui brolį, o vėliau atsivedė savo tėtį Tomą.

Smalsumas, drąsa ir kantrybė – nuolatiniai palydovai
Džulija Kotik rudenį ruošiasi eiti į pirmąją klasę. Kaip ir Mėja, ji atsirado čia nuo pirmųjų gyvenimo dienų ir taip pat tęsia šeimos tradicijas (Džulijos mama Lena susijusi su federacija nuo pat jos ištakų, šiuo kovos menu domėjosi ir mergaitės tėtis Leonidas). Džulija lanko vaikų darželį, o jos mama pastebi kelis bruožus, kuriais iš kitų vaikų išsiskiria tiek Džulija, tiek kiti „niat-namukai“: smalsumas, atkaklumas, ryžtas, pareigingumas ir kantrumas.

Kaip ir daugelis panašaus amžiaus vaikų, Džulija domisi viskuo. Ji nori sportuoti, šokti, vaidinti, jodinėti, labai mėgsta tradicinį Niat-Nam šokį su kardais. Dabar, be Niat-Nam treniruočių, Džulija dar lanko meninės gimnastikos treniruotes ir baleto pamokas. Tačiau, priešingai nei kiti vaikai, pradėto darbo ji nemeta ir nesako: „nenoriu“, „nusibodo“, „per sunku“, „kitur įdomiau“. Jei pradėjo piešti - tai būtinai pabaigs, jei nutarė lankyti būrelį – tai reguliariai ir sąžiningai.
Pirmasis Džulijos treneris P.Golovač mergaitę mankštino vaikų jogos pratimais, išmokė nardyti, sulaikyti kvėpavimą. Dabar Džulija nebijo vaikščioti stiklais, išsimaudyti lauke vidury žiemos, yra nėrusi ir į eketę. Ji ir po žarijas bėgiotų, tik mama kol kas neleidžia, mat tokio amžiaus vaikų oda dar per daug gležna ir jautri.

Treniruotėse vaikai mokosi pažinti ir suvokti skausmą, todėl Džulijos nepravirkdo nei raumenų tempimo pratimai, nei griuvimai, nei nuovargis. Ji neišsigąsta sunkumų ir net nebando jų išvengti graudindama mamą ar trenerį ašaromis.
Štai tokios čia auga mergaitės. Grakščios, švelnios ir ... bebaimės. Mažosios tigrės.


Nuotr. Niat-Nam archyvo ir Alfredo Girdziušo
Mažosios tigrės nieko nebijo
Kokias dukras nori matyti jas auginantys tėčiai ir mamos? Ko stengiasi jas išmokyti, kokias savybes išugdyti, kokius talentus atskleisti?
Visų pirma mergaitė turi būti sveika. Dar – graži, linksma, grakšti, nuoširdi.
Dar? Švelni, draugiška, išradinga. Teisinga ir talentinga. Tvarkinga ir drausminga. Savarankiška. Įžvalgi. Atkakli. Drąsi. Ne karštakošė. Ne verkšlenanti, bet mokanti apsiginti. Ji turėtų piešti, šokti, groti, dainuoti. Mylėti pasaulį ir save. Gerbti žmones. Turėti nuomonę ir nuojautą. Pasitikėti savimi. Mokėti keletą kalbų. Dar ji turėtų...
Užteks! Galima išvardyti šimtą ir vieną pageidavimą, ko šiandien mes norime. Bet ar ne per daug vienai mažai mergaitei? Ir kaip visa tai pasiekti? Kasdien vežioti į kelis būrelius, treniruotes, samdyti mokytojus ir aukles? Ką išsirinkti neapsirinkant, jei vaikas ne tik nori, bet ir sugeba kone viską? Kaip nepersiplėšti? Kaip suspėti?!
Kai kurie tėveliai į šiuos klausimus atsako: mūsų norai tikrai nėra per dideli ir visai nesunkiai įgyvendinami. Nes viso to išmoko viena unikali sistema – Niat-Nam.
Paslaptingasis Niat-Nam
Vietnamo Niat-Nam mokykla, rašytiniuose šaltiniuose minima jau 13 amžiuje, iki pat 20 amžiaus pabaigos buvo beveik niekam nežinoma. Niat-Nam meistrai gyveno slėpdami, kas esantys, nes jų užduotis buvo apsaugoti ir apginti valdovus. Todėl šios kovos paslaptys buvo tobulinamos ir perduodamos šeimose, o ilgainiui tapo pritaikytos kiekvienam šeimos nariui. Pasauliui Niat-Nam žinios buvo atskleistos vos prieš porą dešimtmečių ir ėmė sparčiai plisti kaip viena iš labiausiai kūną ir sielą tobulinančių filosofijų.
Ši filosofija pasiekė ir Lietuvą. Lietuvos Niat-Nam federacija šiemet švenčia oficialų įkūrimo dešimtmetį. Jos treneriai kasmet tobulinasi Rusijoje, lankosi Niat-Nam tėvynėje Vietname. Federacija sąžiningai laikosi tradicijų ir mielai laukia ne vien kovomis besidominčių, ne vien jaunų ir stiprių žmonių. Anot federacijos prezidento Petro Golovač, gimęs vaikas yra apdovanotas daugybe talentų – jis yra „guminis“, muzikalus, išradingas, drąsus, savitas... Mūsų kultūroje įprasta, vaikui augant, lavinti tik vieną kitą jo gebėjimą, o Rytai žmogų suvokia kaip visumą ir lavina jame viską. Todėl ir federacijoje dėmesys skiriamas ne tik fiziniam paruošimui: čia statomi spektakliai, rengiamos muzikos, piešimo, keramikos pamokos, organizuojamos paskaitos, žiūrimi ir aptariami filmai. Čia kviečiama ateiti šeimomis – nuo kūdikėlio iki senelio. Visai kitaip nei įprasta mums, eruropiečiams, kai visa šeima išsilaksto kas sau ir per dieną bendrauja vos keletą minučių...
Kovos - ne vien vyrams
Tradiciškai Niat-Nam laikomas kovos menu. Tačiau tėveliams, išgirdusiems žodį kova ir nuogąstaujantiems, kad jų mergaitės gali susižaloti, tapti grubios, agresyvios, pernelyg raumeningos ar berniokiškos, Petras Golovač atsakys: Niat-Nam mokymas mergaitėms tinka kaip niekas kitas. Čia mergaitės tampa itin gracingos ir lanksčios (pažiūrėkite, kokios lieknos yra vietnamietės!), sustiprina raumenis, sausgysles ir sąnarius, išmoksta griūti ir nesusižeisti, kontroliuoti kūną ir protą, išauga drausmingos ir atsakingos. Jos tampa šokėjomis, dailininkėmis, artistėmis ir karėmis, jos gali rangytis kaip gyvatės ir pulti kaip tigrės (kai kurie pratimai taip ir vadinami- gyvatės, tigro kompleksais).
Čia mergaitės nespiegia pamačiusios pelę ar vorą. Jos daro tai, nuo ko daugeliui gniaužia kvapą - net viduržiemy maudosi šaltiniuose, vaikščioja karštomis anglimis, stiklo šukėmis ir vinių smaigaliais...
Sportuoti pradėjo dar negimusi
Mėja Motiejūnaitė treniruotėje jaučiasi kaip namie. Kurgi nesijaus? Juk čia jos mama Jolanta, tėtis Evaldas ir du broliukai – Satvijus ir Darmintas. Šiai šeimai Niat-Nam – gyvenimo būdas.
Dabar Mėjai treji, tačiau ji čia jau ketverius metus – dar nuo tada, kai šiltai gyveno... mamytėje. Kai Mėja pradėjo šliaužioti, mama paleisdavo mažylę tarp kitų vaikų, kad kartotų judesius, kad gyventų Niat-Nam dvasia ir neaugtų lepūnėlė, apsieitų be ašarų ir muštynių.
Jolanta, kaip ir kitos rūpestingos mamos, nė minutei nepaleidžia dukrytės iš akių. Tačiau dažniausiai tik stebi ir nesikiša į jos reikalus, nes vaikas turi išmokti savarankiškumo. Mėja labai drąsi ir sugeba apsiginti (Rytų kovos ir moko ne muštis, o apsiginti). Savo problemas jau dabar ji išsprendžia pati, be mamos pagalbos.
Mėjai lig šiol labiausiai patinka „skrajoti“, t.y. dinaminė mankšta, kai ją vartalioja ir mėto į orą. Kol buvo mažesnė ir lengvesnė, ją dažnai mankštindavo mama, o dabar, vos tik nutaikiusi progą, Mėja ropščiasi ant stiprių tėčio rankų.
Gyventi – sveikai ir natūraliai
Mėjos mamai Jolantai svarbiausia - parodyti vaikams natūralumo, o ne išorinio grožio kelią, kurį labai dažnai matome šiandieniniame mergaičių gyvenime. Tačiau Jolanta taip pat įsitikinusi, kad Niat-Nam neužgožia mergaitės moteriškumo ir grožio. Priešingai, įgijusi gracingumo, natūralaus žavesio, būdama puikios reakcijos, ji bet kada galės žengti kad ir podiumu.
Vaikams, anot Jolantos, kaip ir suaugusiems, į tuščias galvas šauna kvailystės. Todėl ji stengiasi, kad tose galvose būtų teigiamos mintys. Vaikai sportuoti neverčiami, tačiau matydami aplink save sveikus, linksmus ir stiprius artimuosius, jie išsiugdo šį poreikį. Niat-Nam besitreniruojantiems ir šioje aplinkoje augantiems vaikams kyla labai svarbūs klausimai: o kodėl čia nerūkoma? O kas atsitinka žmogui, kai jis rūko? O kodėl tą reikia valgyti, o ano nereikia? Čia susiformuoja sveikos gyvensenos nuostatos, kurias vaikas išsineša į gyvenimą. Vėliau, ypač paauglystėje, šie vaikai sugeba atsispirti įvairioms pagundoms.
Kad žmogus vystytųsi harmoningai, pasak Jolantos, turi būti lavinami trys centrai – fizinis, kūrybinis ir intelektinis. Vaikai, lankantys Niat-Nam, išvengia surogatinės, „popsinės“ kultūros ir „popsinių“ žaislų, nes nori saviraiškos. Vyresnieji Mėjos broliukai po treniruočių skuba šokti, groti, piešti ir mokytis užsienio kalbų. Mėjai taip pat brolių pasirinkimas labiau prie širdies nei šimtus kainuojančios, bet iškreiptą grožio sampratą formuojančios plastmasinės lėlės.
Ši šeima neturi vargo dėl dar vieno dalyko, dėl kurio vargstama dažnuose namuose: Mėja neišranki maistui, jai skaniausia... paprasta vandenyje virta košė, vaisiai ir daržovės.
Dvi vienoje: karė ir balerina
Kotryna Mekaitė nori būti balerina arba... karaliene. Na, kaip ten bus dėl karalienės, tai dar nežinia, o baleto pamokas ji jau lanko, nes žada šio meno mokytis profesionaliai.
Niat-Nam treniruotes Kotryna pradėjo lankyti vaikų darželyje būdama trejų. Jos mamytė Monika džiaugiasi, kad dukrytė sutvirtėjo ne tik kūnu, bet ir charakteriu- tapo ryžtinga ir atkakli. Dabar mergaitei šešeri, ir šios savybės bei treniruočių įgūdžiai labai praverčia balete. Ji puikiai suderina baleto pamokas ir treniruotes, ir nežada nė vieno atsisakyti. Mergaitė nejaučia scenos baimės ir mielai dalyvauja naujametiniuose pasirodymuose, kurių pažiūrėti ateina šimtai žmonių. Balete jai labiausiai patinka plastiški judesiai ir suknelės, o treniruotėse – tempimo pratimai ir... treneris Valerijus Kušelevičius.
Treniruotėmis Kotryną „užkrėtė“ broliukas Marijonas. Jis namuose rodydavo ką išmokęs, o mažoji kartodavo. Treniruotes abu pratęsdavo darželyje. Jų mamytė tuo metu nedirbo, todėl ateidavo pasižiūrėti, ką darželyje veikia atžalos. Žiūrėjo žiūrėjo, kol vieną dieną, trenerio Aliko Filipovičiaus padrąsinta, pati atsistojo... tarp darželinukų. Jai taip patiko, kad pradėjo lankyti suaugusių grupės treniruotes.
Taip vaikai ir savo mamą „atidavė“ į Niat-Nam.
Kvėpavimas išveja ligas
Dvynukės Ieva ir Gabija Pošiūnaitės bus antrokės, treniruojasi jos apie metus. Mergaitės atsidūrė čia dėl vienos labai rimtos priežasties: abi serga astma. Kadangi Niat-Nam treniruotėse naudojama labai daug kvėpavimo technikų, tėveliai mergaitėms parinko būtent šią kovų rūšį.
Per vienerius treniruočių metus tėveliai pastebėjo žymius sveikatos pokyčius: mergaitės daug rečiau serga, gerokai mažiau priepuolių, jos gali nepavargdamos ilgai bėgioti. Be to, mergaitės tapo daug ištvermingesnės. Jų mama džiaugiasi, kad dvynukės, netgi tokia liga sirgdamos, yra kur kas energingesnės už savo bendraamžius, neturinčius sveikatos problemų.
Sesutėms labiausiai patinka akrobatika. Net grįžusios į namus jos tęsia treniruotes. Be sporto mėgsta piešti, bando dainuoti, groti ir šokti. Kartu su broliu Algiu mergaitės kuria... žaidimus, kuriuose būtinai pritaiko Niat-Nam treniruotėse išmoktus judesius. Kartais mama tyčia išgąsdina vaikus, o jie akimirksniu atsistoja gynybine stovėsena.
Mergaitės tapo disciplinuotos ir pareigingos, puikiai supranta žodžio reikia reikšmę. Viena iš jų nusprendė įsigyti pianiną, tačiau ne už tėvelių pinigus - susitaupyti ryžosi pati.
Kaip ir Kotryna, dvynukės į Niat-Nam atėjo paskui brolį, o vėliau atsivedė savo tėtį Tomą.
Smalsumas, drąsa ir kantrybė – nuolatiniai palydovai
Džulija Kotik rudenį ruošiasi eiti į pirmąją klasę. Kaip ir Mėja, ji atsirado čia nuo pirmųjų gyvenimo dienų ir taip pat tęsia šeimos tradicijas (Džulijos mama Lena susijusi su federacija nuo pat jos ištakų, šiuo kovos menu domėjosi ir mergaitės tėtis Leonidas). Džulija lanko vaikų darželį, o jos mama pastebi kelis bruožus, kuriais iš kitų vaikų išsiskiria tiek Džulija, tiek kiti „niat-namukai“: smalsumas, atkaklumas, ryžtas, pareigingumas ir kantrumas.
Kaip ir daugelis panašaus amžiaus vaikų, Džulija domisi viskuo. Ji nori sportuoti, šokti, vaidinti, jodinėti, labai mėgsta tradicinį Niat-Nam šokį su kardais. Dabar, be Niat-Nam treniruočių, Džulija dar lanko meninės gimnastikos treniruotes ir baleto pamokas. Tačiau, priešingai nei kiti vaikai, pradėto darbo ji nemeta ir nesako: „nenoriu“, „nusibodo“, „per sunku“, „kitur įdomiau“. Jei pradėjo piešti - tai būtinai pabaigs, jei nutarė lankyti būrelį – tai reguliariai ir sąžiningai.
Pirmasis Džulijos treneris P.Golovač mergaitę mankštino vaikų jogos pratimais, išmokė nardyti, sulaikyti kvėpavimą. Dabar Džulija nebijo vaikščioti stiklais, išsimaudyti lauke vidury žiemos, yra nėrusi ir į eketę. Ji ir po žarijas bėgiotų, tik mama kol kas neleidžia, mat tokio amžiaus vaikų oda dar per daug gležna ir jautri.
Treniruotėse vaikai mokosi pažinti ir suvokti skausmą, todėl Džulijos nepravirkdo nei raumenų tempimo pratimai, nei griuvimai, nei nuovargis. Ji neišsigąsta sunkumų ir net nebando jų išvengti graudindama mamą ar trenerį ašaromis.
Štai tokios čia auga mergaitės. Grakščios, švelnios ir ... bebaimės. Mažosios tigrės.
Nuotr. Niat-Nam archyvo ir Alfredo Girdziušo
žymės:
Ausra Girdziusiene,
Lentvaris,
Lithuania,
Niat Nam,
Vilnius
2008-04-27
Aušra Girdziušienė "TEN, KUR MERGAITĖS GIMSTA KOVOTOJOMIS" ; Fotonuotraukų autorius Petras Golovač
TEN, KUR MERGAITĖS GIMSTA KOVOTOJOMIS
Net 30 tūkstančių nuotraukų ir per kelias dienas neišpasakojami įspūdžiai. Tokių lauktuvių be visų kitų iš tolimos, spalvingos, pilnos kontrastų ir mažai pažįstamos šalies parsivežė devyni kovos meno Niat-Nam Lietuvos federacijos nariai, mėnesį laiko gyvenę Vietname ir pervažiavę jį visą - 1750 kilometrų nuo šiaurės iki pietų.
Nors grupė važiavo su labai konkrečiu žemišku tikslu – dalyvauti tradicinio kovos meno seminare ir pamatyti autentišką kovos techniką, tačiau šiandien kalba apie nuoširdžius žmones, neįprastą maistą, didelę pagarbą viskam ir pasikeitusį požiūrį į ...gėlę...
Savo įspūdžiais dalijasi trakietis Lietuvos Niat-Nam federacijos treneris Alikas Filipovičius ir lentvarietė administracijos darbuotoja Lena Kotik.
Ką norėjote pamatyti šaltą vasario mėnesį tokiame tolimame krašte?
Alikas: Vykome į seminarą, nes norėjome kuo daugiau sužinoti apie mokyklą, kurios filosofijai pritariame ir palaikome. Norėjome atsidurti prie Niat-Nam kovos meno ištakų, kad galėtume ne teoriškai, o širdimi pajusti tradicijas, kultūrą, buitį, pamatyti tikrus mokytojo ir mokinio santykius. Norėjome pagyventi tarp paprastų žmonių, pamatyti gyvą, natūralų kraštą.
Tai pirma mūsų kelionė į Vietnamą per 14 federacijos veiklos metų, nes kelias tolimas -apie 10 tūkst. km. Iki šiol į seminarus ir susitikti su mokyklos vadovu profesoriumi Ngo Suan Bin važiuodavome į Maskvą.
Lena: Išvykome vasario mėnesį, nes reikėjo prisiderinti prie profesoriaus Ngo Suan Bin, kad jis tuo metu būtų Vietname. Be to, vasario 7 d. buvo švenčiami Naujieji metai. Tai pats gražiausias ir spalvingiausias metų laikas Vietname, ir žmonės tada patys linksmiausi.
Kokių naujametinių tradicijų galėtume ir mes iš jų išmokti?
Lena: Graži jų tradicija per Naujuosius nueiti į universitetą, seniausią mokymo įstaigą. Visai nesvarbu, ar tu ten mokeisi, ar ne. Jie mano, kad naujais metais žmogus turi gauti naujų žinių, todėl reikia ateiti į žinių šventovę, kad persismelktum šia dvasia. O kiekvienas mokinys (nesvarbu ko besimokytų) būtinai turi aplankyti savo mokytoją.
Kadangi čia labai svarbūs giminystės ryšiai, jaunimui privaloma nueiti pas tėvus, senelius. Todėl per Naujuosius metus vietnamiečiai iš viso pasaulio grįžta į savo namus.
Kaip ir kituose Rytų kraštuose ten daug fejerverkų, ryškių spalvų, jaunimas mėgsta dainuoti karaokė, groti gitaromis.
Daug kalbų girdėjome ir filmų matėme apie atsiskyrėlius Rytų mokytojus. Gal tai tik pasakos?
Alikas: Vaikystėje dažnai mėgindavau įsivaizduoti, kur ir kaip gyvena tikri kovų meistrai. Man atrodė, kad jie sunkiai pasiekiami, gyvena nuošaliai, kaime. Taip ir yra. Tikras meistras tave patikrins įvairiais būdais. Turi pavargti net kol jį pasieksi. Turi įrodyti, kad esi vertas jo dėmesio.
Mokytojas čia labai gerbiamas. Kai atvažiavome į vieną kaimą, jis, rodos, buvo tuštutėlis. Bet kai mokytojas pasiūlė mums pažiūrėti į jo mokinių techniką, jie susirinko per penkias minutes iš visų kampų. Atėjo apsirengę prastais, kasdieniniais drabužiais, bet atsinešė savo mokyklos uniformą – išskalbtą, išlygintą, sutvarkytą. Štai tokia turi būti pagarba mokyklai, kuriai priklausai.
Jūs važiavote pas savąjį mokytoją – profesorių Ngo Suan Bin?
Alikas: Niat-Nam rašytiniuose šaltiniuose minimas jau prieš aštuonis šimtus metų, tačiau net pačiame Vietname apie jį sužinota prieš nepilnus 30 metų, 1980-aisias, nes tai buvo įslaptintas kovos menas, perduodamas tik šeimose. Profesoriaus Ngo Suan Bin dėka Niat-Nam tapo žinomas pasauliui. Tuomet pas profesorių į vieną treniruotę ateidavo iki 10 tūkstančių žmonių. Mes ir lankėmės pas šį profesorių jo namuose, iš jo mokėmės tiesiogiai, be tarpininkų. Daug ką sužinojome naujo, nors visi esame susiję su įvairiais kovos menais jau daug metų.
Lena: Kai kuriuos judesius kartojome ištisas valandas, šimtus kartų. Judesys turi būti tobulas tarsi įgimtas, antraip nauda iš jo nedidelė, tu tik „šoki“. Mes, europiečiai, ne visada suprantame, kas tai yra kantrybė, kam jos reikia.
Ar vietnamiečiai Niat-Nam meistrai priimtų jus į savo gretas?
Alikas: Mūsų federacijos vyriausiojo trenerio ir prezidento Petro Golovač mokimu dėka stengiamės neiškreipti Niat-Nam mokyklos technikos ir teisingai perprasti mokyklos filosofiją.
Rytuose daug įvairių kovos menų. Kiek dėmesio Vietname skiriama Niat-Nam kovai?
Lena: Niat-Nam tradicijos saugomos daugelyje vietovių. Kiekvienas meistras turi savo ypatingą techniką, tarsi „specializaciją“. Yra kumščio, lazdos, kardo meistrai. Visi jie turi savo mokinių. Labiausiai mus sužavėjo Bin Din provincija, kur visi gyventojai – vaikai, vyrai, moterys, senukai treniruojasi kovos menus.
Alikas: Mergaitei tik dvylika metų, bet tu prieš save matai ne vaiką, o kovotoją. Panašiai atrodė ir šešerių metų berniukas, kuris pasirodė su mažu, tarsi vaikišku kardu. Lietuvoje tokio amžiaus vaikai nuo pūstelėjimo apsiverks, o tas stovi nesitraukdamas. Vien jų žvilgsnį pamatęs supranti, kad jie nepasiduos, nors stovi prieš kelis stiprius suaugusius vyrus. Kai matai tokią vidinę jėgą ir tokį pasiryžimą, supranti – jie gimę kovotojais. Supranti, kodėl neįmanoma nugalėti Vietnamo, nors visa šios šalies istorija – vien karai.
Yra meistrų, kurie net įžengę į devintą gyvenimo dešimtmetį plikomis rankomis trupina cementinius stulpus, nes iki gilios senatvės išlaiko ypatingą jėgą. Net tokio amžiaus būdami jie treniruoja mokinius.
Ar mėginote susiremti, parungtyniauti?
Lena: Jų kitos tradicijos. Mes svečiai, todėl mus tik pagerbs: priims, parodys kas geriausia, papasakos, pavaišins, bet rankos prieš svečią nepakels nei juokais, nei žaisdami, nei pasivaržyti norėdami.
Kokia moters vieta, jeigu jos tokios tvirtos ir ryžtingos?
Alikas: Moterys labai gerbiamos. Viešėjome pas vieną iš meistrų. Paklaustas apie žmoną, jis pradėjo pasakoti apie ją atsistojęs. Jis nebijojo visiems prisipažinti, kad tik žmonos dėka toks tapo. Pačiais sunkiausiais gyvenimo momentais, kai jis jau būdavo praradęs viltį, žmona savo padrąsinimais sugebėdavo jį uždegti ir priversdavo siekti tikslo. Kartais ji netgi atiduodavo paskutinius šeimos pinigus, kad tik galėtų padėti savo vyrui siekti meistriškumo.
Lena: Klausydami šitos istorijos mes vos neverkėme, nes tikrai žavėjomės žmonių sugebėjimu palaikyti vienas kitą, ir mokėjimu siekti tikslo. Tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad moterys prasčiau vertinamos. Vyrų draugijoje jos mažai rodosi, tuo labiau nedemonstruoja savo pranašumo, todėl atrodo tarsi nustumtos į antrą planą. Tačiau šeimose žmonių santykiai labai harmoningi, vyras moterį ne tik kad gerbia – jis ją dievina.
Gal šeimose nebūna ginčų?
Lena: Jeigu šeimoje ko nors nepasidalijama, dėl ko nors nesutariama, tuomet einama pas vyriausią narį – tėvą, senelį. Sutuoktiniai nesistengia „paimti viršų“, nelaiko savęs protingesniais už kitus, bet prašo išmintingo žmogaus patarimo ir jo klauso.
Kuo dar ypatingi Niat-Nam gimtinės žmonės?
Lena: Vietnamo žmonės atviri ir nuoširdūs, ir šitas nuoširdumas visur labai jaučiamas. Jie labai mėgsta gyventi kartu, kolektyviai, visur jaučiamas jų solidarumas. Problemas sprendžia susirinkę visi kartu. Maži siauri namukai. Išeini į kiemą ir matai kaimyną. Žmonės labai smalsūs, norintys bendrauti. Labai džiaugiasi, jeigu svečiui patinka jų maistas ar gėrimai. Kiekvienuose namuose gaminama sava užpiltinė.
Namai nešildomi. Gyvenome viešbutyje, kur buvo vos 5 laipsniai šilumos. Jie žino, kad yra žiema, ir ji praeis. Tačiau jie neserga. Net nemačiau sloguojančių vaikų. Jiems svarbiausia šiltai laikyti krūtinę, o kojos gali būti basos. Taip vaikšto ir vaikai, ir suaugę.
Aišku, jie atsargūs žmonės, iškart nepuola draugauti. Bet mes atėjome su rekomendacijomis. Pabendravę su mumis, sužinoję ko norime, jie suprato, kad mūsų geri ketinimai, todėl parodė viską, ko prašėme.
Alikas: Sunkios gyvenimo sąlygos, neturtas, bet žmonės natūralūs, tikri ir neveidmainiaujantys. Skurdi šalis, bet jiems tai nėra svarbu. Nėra pavydo, kad kitas uždirba daugiau. Kiek turi, tiek jiems užtenka. Tik 30 metų ten nevyksta karas. Jie kariavo ir su amerikiečiais, ir su anglais, ir su prancūzais, ir su kinais, ir galėtų visų nekęsti. Bet visiems atleido, visus myli, netrokšta keršto, nori su visais
O fizinis grožis?
Lena: Vietnamiečiai kramto tam tikrą augalą, nuo kurio dantys pasidengia juodomis apnašomis. Tai nėra gražu, tačiau dantys apsaugomi nuo bet kokio poveikio, ir iki gilios senatvės jie išlaiko sveikutėlius dantis.
Jų moterys mažos, smulkios ir liesos, tačiau dailininkai jas paprastai piešia labai „sultingas“, apkūnias, moteriškų formų. Matyt, jiems tokių norisi...
Žmonės atrodo jaunesni nei yra iš tikrųjų, nes visai kitokios jų mitybos tradicijos. Jie valgo šviežią augalinį maistą ar jūros gėrybes. Prieš pietus neskubėdami išgeria nemažą kiekį žaliosios arbatos. Rytais valgo makaronų sriubą, kurioje labai daug žalumynų. Pietums – ryžiai, nem arba žuvys, krevetės, krabai. Geria įvairiausių vaisių sultis. Vaisių įvairovė neįtikėtina, Mangai, kelių rūšių bananai, ananasai, drakono vaisiai ir tokie, kurių Lietuvoje nesam nei matę, nei girdėję, nei pavadinimus žinome. Manoma, kad vaisiai suteikia žmogui daugiau džiaugsmo, optimizmo ir gyvenimo aistros.
Ką dar Vietname verta paragauti?
Alikas: Stengėmės paragauti visų patiekalų. Pats keisčiausias patiekalas, kurį valgėme, tai šuniena. Mes patys jo paprašėme. Jie valgo ją ne kasdien, tik per dideles šventes, kokius du kartus per metus, ir tik tam tikros veislės šunis. Mano, kad ši mėsa padeda apsivalyti sielai. Šuniena neskani, kieta ir tamsi, be to, prie jos paduodamas, švelniai tariant, nelabai skaniai kvepiantis padažas. O skaniausios man buvo jūros gėrybės. Jos visada šviežios ir labai įvairios. Niekaip negalėjome atsivalgyti vaisių. Ypač mango. Tokių skanių ir kvapnių Lietuvoje neteko net matyti. Visai kitas skonis, kitas kvapas.
Lena: Labai skani ir krokodilo mėsa. Ji rausvos spalvos, gražiai atrodanti, todėl kelia apetitą. Skoniu primena krevetes. O tradicinis jų patiekalas vadinamasis nem. Tai yra į ryžių popierių įvyniota žuvis ar mėsa, krabai, krevetės, gali būti ir vaisiai. Jis mirkomas ir valgomas su labai skaniu padažu. Sunku nupasakoti, nes mes net neturime tokių skonio derinių.
Kas jus labiausiai nustebino?
Alikas: Labiausiai - pagarba. Žmogui, Mokytojui, tikėjimui. Jie gerbia viską. Ypač savo šaknis: tėvus, protėvius, gimines, praeitį, tikėjimą. Net pačiuose kukliausiuose namuose per visą sieną yra šeimos altorius. Ta pagarba natūrali, ne dėl akių, nepriverstinė. Vyras ir žmona visada tariasi, nežemina vienas kito, nesistengia būti vienas už kitą pranašesni.
Lena: Vietnamiečiai svarsto taip: mano gyvenimas yra mano tėvų, senelių nuopelnas. Iki to, ką aš pasiekiau, mane atvedė tėvai, seneliai, močiutės. Todėl vyresnis žmogus visada pagarboj. Net mirusius artimuosius daugelis laidoja savame kieme, kad galėtų prižiūrėti kapus. Kartais laidoja tuose pačiuose laukuose, kuriuose augina ryžius. Mirusių jie nebijo.
Alikas: Aplankėme labai daug šventyklų. Visos jos labai skirtingos, nėra dviejų vienodų. Kai kurios pastatytos vien iš medžio. Kai kurioms po septynis šimtus metų. Buvome šventykloje, kuri įrengta kalnų olose. Visose šventyklose vienuoliai vaišina žaliąja arbata.
Lena: Hue buvo politinė Vietnamo sostinė, paskutiniųjų trylikos imperatorių Nguyen buveinė. Šis miestas laikomas romantikų, dailininkų ir poetų miestu. Jame pačios svarbiausios – moterys. Apsilankėme imperatoriaus rūmuose kur galėjome pasipuošti tų laikų drabužiais ir nusifotografuoti. Nepaprastai graži gamta, kalnai tarsi iš atvirukų, džiunglės...
O kuo vietnamiečius nustebinote jūs?
Alikas: Į mus jie iškart žiūrėjo nepatikliai. Manė: juk čia europiečiai, ką jie gali... Kai ėjome į vieną šventyklą, kuri pastatyta trijų kilometrų aukštyje, jie manė, kad mes atsiliksime, neturėsim jėgų juos aplenkti. Tačiau mes eidami su krepšiais juos aplenkėme, o atgal net bėgte nubėgome. Po to dar ir išsimaudėme kalnų ežerėlyje (mes vieninteliai!), kai anie stovėjo su striukėmis.... Nustebinome juos savo ištverme.
Lena: Kai kuriose vietovėse apskritai į mus žiūrėjo akis išpūtę, nes niekados nėra matę europiečių.
Rytuose, sakoma, visus lydi maži stebuklai – netikėti atsitiktinumai, sutapimai, suvokimai...
Alikas: Žinoma. Pavyzdžiui, Hanojuje yra Vėžlio šventykla, į kurią leidžiama tik vieną kartą metuose. Mums pasisekė, mes į ją patekome.
Kita staigmena – netikėtas susitikimas. Vienas kaligrafas mokėsi pas mokytoją Čan Fu Ky, kuris kuruoja mus Lietuvoje. Vietname gyvena 83 milijonai žmonių, ir tarp tų milijonų mes sutikome „saviškį“ gatvėje piešiantį hieroglifus, nors jis retai tą daro.
Ar teko patekti į kokias nors pinkles?
Lena: Vienoje šventykloje mus pavaišino kažkokiu vaisiumi. Kadangi jie kramto jį visur, mes pamanėme, kad jis labai naudingas sveikatai. Liepė pakramtyti, o seiles, kurių išsiskiria labai daug - išspjauti. Bet kadangi aiškino vietnamietiškai, tai mes daug ko nesupratome. Nurijome tas seiles ir ... apsvaigome. Galva sukasi, atsistoti negali, karštis muša, prakaitas pila... Tokių būdu jie apsaugo ir dezinfekuoja dantis.
Koks jausmas apima grįžus namo?
Alikas: Šita žmonių, gamtos ir šventyklų energija mus pakeitė. Grįžau namo ir tik tada supratau, kaip viskas man brangu. Net ežeras, net pirtis. Viską priimu kaip didelę gyvenimo dovaną. Daug stipriau myliu savo šeimą. Išmokau viską branginti. Anksčiau net gėlės man atrodė reikalingos tik žmonai dovanoti, o dabar žiūriu į gėlę, ir negaliu atsidžiaugti, kad ji žydi. Net pats jaučiuosi pražydęs, nes mano svajonė aplankyti Vietnamą išsiskleidė kaip žiedas.
Nuotr. ....................................................
Aušra Girdziušienė; "Raidė raidę randa"; Knygos pristatymas Lentvaryje 2008 m. kovo 27 d.
„Raidė raidę randa“- tai antroji Lentvario vaikų sukurta knygelė.
Ekrane jūs matote akimirkas iš pirmosios knygelės („Vienos raidės pasakėlės“) pristatymo, į kurį atvyko projekto rėmėjai: Seimo narė Dangutė Mikutienė, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento Tautinių mažumų skyriaus Rytų Lietuvos programos poskyrio vedėjas Alfonsas Kairys, Švietimo skyriaus darbuotojai ir kiti svečiai, projekto dalyviai, vadovai ir pagalbininkai. Mokiniai pasakojo darbo įspūdžius, vaidino savo kūrybą. Mokytojams irgi teko kūrybinė užduotis - jie spalvino mokinių sukurtas iliustracijas.
Trakų rajono projektų konkurse, vykusiame pernai balandžio mėnesį, mūsų projektas „Vienos raidės pasakėlės“ laimėjo pirmąją vietą. Mūsų knygelė pradžiugino ne tik mus, bet ir mūsų draugus, kaimynus, tėvelius ir gimines. Visi mus gyrė ir labai džiaugėsi kartu su mumis. Mes išmokome dirbti su žodynu, sužinojome daug naujų žodžių. Galėjome ir patys sukurti naujų žodžių. Į knygelę mes įdėjome daug darbo ir išmonės. Buvo labai malonu sužinoti, kad mūsų darbas neužsigulėjo stalčiuose, bet pasklido ir po kitus miestus. Šis projektas mums labai patiko, todėl mes nusprendėme dalyvauti jo tęsinyje ir išleisti antrą, rimtesnę, knygelę.
Abi mūsų knygelės ypatingos tuo, kad jose visi kūrinėlių žodžiai prasideda ta pačia raide.
Pirmoji knygelė buvo tarsi repeticija ar treniruotė, nes rašėme tik kai kuriomis abėcėlės raidėmis prasidedančius tekstus. Nors sukurti viena raide prasidedantį tekstą iš pirmo žvilgsnio atrodo gana sunkus darbas, tačiau pamėginę ir pamatę, kad įmanoma, taip pat puikiai įvertinti rajoniniame konkurse, nutarėme imtis ir sudėtingesnės užduoties - sukurti visomis abėcėlės raidėmis prasidedančių kūrinėlių. Tai nebuvo labai lengva, ypač parašyti rišlų tekstą, prasidedantį raidėmis C, E, H, I,O,U, todėl tekstų kūrimas buvo pats ilgiausias ir sudėtingiausias projekto etapas. Visgi gerokai paprakaitavę kai kurias raides net sueiliavome. Mūsų mokytojos buvo negailestingos, ir kai kuriuos kūrinėlius mes taisėme po 3-4, netgi 7 kartus. Po šio etapo kiek atsikvėpėme, nes prasidėjo iliustravimo darbai, kurie suteikė mums daug džiaugsmo.
Naujasis projektas „Raidė raidę randa“ truko vienerius metus. Knygelę kūrė Lentvario Henriko Senkevičiaus ir Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinių mokyklų 5 – 12 klasių mokiniai. Prie jų prisidėjo ir keletas Senųjų Trakų pagrindinės mokyklos bei Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos mokinių. Šiame projekte dalyvavo apie 60 rašančių, piešiančių ir techninius darbus atliekančių mokinių. Daug mokinių dalyvavo antrą kartą. Mes patys atlikome kone visus darbus, išskyrus redagavimą ir maketavimą. Patys aktyviausi dalyviai buvo Agnė Sinkevičiūtė, Ernesta Kliucevičiūtė, Justina Brazovska, Justina Gajevskaja, Pijus Girdziušas, Arnold Bogdevič, Ingrida Tubinytė, Akvilė Savickytė.
Savo mokyklose mes mokomės lenkų ir lietuvių kalbomis, tačiau visi rašėme tik lietuviškai. Tekstų kūrimui vadovavo lietuvių kalbos mokytojos Aušra Girdziušienė, Giedrė Širinskienė, Angelė Bagdžiuvienė ir Irena Stefanovič. Vadovauti iliustracijų kūrimui teko vienai mokytojai- Astai Radimonienei.
Mes labai džiaugiamės, kad galėjome dalyvauti tokiame projekte. Smagu kurti, fantazuoti, atrasti savo talentą. Dar smagiau išsaugoti tai, ką esi sukūręs. O visų smagiausia- turėti savo knygą.
Mes manome, kad mūsų darbas teikia ne tik džiaugsmą ir naudą mums, projekto dalyviams, bet yra labai naudingas ir mūsų jaunesniems broliukams ir sesutėms. Mes jiems sukūrėme linksmą abėcėlę. Iš mūsų sukurtų knygučių jie galės mokytis skaityti, geriau įsimins raideles, galės jas rašyti, spalvinti mūsų iliustracijas. Taip pat mes manome, kad bent mažą trupinėlį atnešėme ir į Trakų krašto kultūros aruodą.
2008-02-01
Aušra Girdziušienė; Vanduo ir ugnis - kūnui ir sielai. Niat-Nam Naujieji metai, Lentvaris; fotonuotraukos: Alfredas Girdziušas
Aušra Girdziušienė
Vanduo ir ugnis – kūnui ir sielai

Dar kartą – su Naujaisiais Metais!
Šaltas vanduo, karšta ugnis ir tyras oras. Žmogui šios stichijos reiškia sveikatą.
Būtent to – sustiprinti sveikatą, susidraugauti su gamta ir pasisemti geros nuotaikos - Lentvaryje prie šaltinio, trykštančio šalia ežero, susirinko ne tik lentvariečiai, bet ir svečiai iš kitų miestų. Šiam susitikimui buvo rasta tinkama proga. Mat sausio 20 dieną čia, kaip ir Rytų kraštuose, buvo švenčiamas Naujųjų Metų sutikimas.

Vanduo, ugnis ir oras - sveikatai
Kelis šimtus dalyvių jungė viena idėja – pabendrauti su vienminčiais gamtoje, parungtyniauti įvairiose sporto rungtyse ir, žinoma, parodyti kitiems, ką sugebi patsai. Prie upelio, kur trykšta versmė, ką tik pasemtu šaltinio vandeniu „nuodėmes“ plovėsi ne tik užsigrūdinę sportininkai ir sveikuoliai vyrai, moterys, merginos, bet ir vaikai. Pranoko visus lūkesčius vaikučių noras išbandyti ekstremalias grūdinimosi priemones, kuriomis naudojasi suaugusieji – apsipilti lediniu vandeniu nuo galvos iki kojų. Ir ne vieną ar du kibirus. Buvo ir sirgalių, kurie plojimais bei šūksniais drąsino pirmą kartą tai darančius pasiryžėlius.
Nuplovę „nuodėmes“ nuo kūno, dalyviai „valė“ sielą – ėjo basi per žarijas. Čia taipogi dalyvavo labai daug vaikučių, kurie, nugalėję vidinę baimę, basomis kojytėmis mynė žarijas. Ir ėjo ne vieną kartą, o net magiškąjį skaičių - 7.

Maistas irgi gali būti vaistas
Už drąsą ir aktyvų dalyvavimą organizatoriai, beje, patys rodydami pavyzdį kitiems pildamiesi šaltinio vandeniu bei eidami įkaitusiomis žarijomis, apdovanojo visus ne tik įvairiais prizais, bet ir pačia skaniausia dovana – vietoje, ant to paties laužo, išvirtu rytietišku plovu. Pipirais, česnakais ir kitokiais ligas nubaidančiais prieskoniais pagardintą plovą šiemet kaip ir kasmet, padedamas vaikų, virė Olegas Polonskis.

„Kaip čia gera!”
Lentvaryje prie šaltinėlio vyravo šventinė nuotaika. Smagu buvo ir jaunam, ir senam, turėjo ką veikti ir mažas, ir didelis. Užteko visiems ir skaniausio plovo, ir karštos arbatos, ir įspūdžių, ir juoko, ir šnekų. Tad nenuostabu, kad viena mergina, matyt, pirmą kartą dalyvaujanti tokioje šventėje, susižavėjusi garsiai ištarė: „Dieve, kaip čia gera ir kokie visi draugiški!..” Gal tai ir buvo vieno žmogaus pasakyti, bet visų dalyvių nuotaiką ir šventės dvasią atspindintys žodžiai.

Parama būtų neprošal
Šią puikią šventę jau aštuntą kartą rengia sveikos gyvensenos ir sporto entuziastai: Lietuvos Aikido AIKIKAI federacija (prezidentas Pranas Golovač), šios federacijos sveikatingumo klubas „Pažinkim save“ (prezidentas Valerij Marčenkov) ir Lietuvos NIAT-NAM federacija (prezidentas Petras Golovač). Kasmet į ją ateina vis daugiau žmonių - ir ne tik pasižiūrėti į drąsuolius, nebijančius nei šalčio, nei žarijų, bet ir pasiryžusių patiems išbandyti neįprastas organizmą stiprinančias procedūras, o gal net iš esmės pakeisti gyvenimo būdą.
Šios šventės yra skirtos miestui, jų tikslas – auginti sveikai gyvenantį ir mąstantį žmogų. Organizatoriai rengs jas ir ateityje. Šiemet organizatoriams materialiai padėjo ilgametis rėmėjas - UAB „Arleda“ (direktorius Leonidas Sesickis). Būtų smagu, jei atsirastų ir daugiau gerų žmonių- rėmėjų.
Juk sveikatos ir džiaugsmo niekad nebus per daug.

Alfredo Girdziušo nuotr.
0031- Olegas Polonskis (dešinėje) verda ryžius
0274- Valerijus Marčenkovas ir Deividas Vaškelis moko bėgti per žarijas
0296- vienas iš pirmųjų per žarijas bėga šventės organizatorius klubo „Pažinkim save“ prezidentas Valerijus Marčenkovas
0347- šventėje dalyvavo ir „Žasas“ Linas Karalius.
Vanduo ir ugnis – kūnui ir sielai
Dar kartą – su Naujaisiais Metais!
Šaltas vanduo, karšta ugnis ir tyras oras. Žmogui šios stichijos reiškia sveikatą.
Būtent to – sustiprinti sveikatą, susidraugauti su gamta ir pasisemti geros nuotaikos - Lentvaryje prie šaltinio, trykštančio šalia ežero, susirinko ne tik lentvariečiai, bet ir svečiai iš kitų miestų. Šiam susitikimui buvo rasta tinkama proga. Mat sausio 20 dieną čia, kaip ir Rytų kraštuose, buvo švenčiamas Naujųjų Metų sutikimas.
Vanduo, ugnis ir oras - sveikatai
Kelis šimtus dalyvių jungė viena idėja – pabendrauti su vienminčiais gamtoje, parungtyniauti įvairiose sporto rungtyse ir, žinoma, parodyti kitiems, ką sugebi patsai. Prie upelio, kur trykšta versmė, ką tik pasemtu šaltinio vandeniu „nuodėmes“ plovėsi ne tik užsigrūdinę sportininkai ir sveikuoliai vyrai, moterys, merginos, bet ir vaikai. Pranoko visus lūkesčius vaikučių noras išbandyti ekstremalias grūdinimosi priemones, kuriomis naudojasi suaugusieji – apsipilti lediniu vandeniu nuo galvos iki kojų. Ir ne vieną ar du kibirus. Buvo ir sirgalių, kurie plojimais bei šūksniais drąsino pirmą kartą tai darančius pasiryžėlius.
Nuplovę „nuodėmes“ nuo kūno, dalyviai „valė“ sielą – ėjo basi per žarijas. Čia taipogi dalyvavo labai daug vaikučių, kurie, nugalėję vidinę baimę, basomis kojytėmis mynė žarijas. Ir ėjo ne vieną kartą, o net magiškąjį skaičių - 7.
Maistas irgi gali būti vaistas
Už drąsą ir aktyvų dalyvavimą organizatoriai, beje, patys rodydami pavyzdį kitiems pildamiesi šaltinio vandeniu bei eidami įkaitusiomis žarijomis, apdovanojo visus ne tik įvairiais prizais, bet ir pačia skaniausia dovana – vietoje, ant to paties laužo, išvirtu rytietišku plovu. Pipirais, česnakais ir kitokiais ligas nubaidančiais prieskoniais pagardintą plovą šiemet kaip ir kasmet, padedamas vaikų, virė Olegas Polonskis.
„Kaip čia gera!”
Lentvaryje prie šaltinėlio vyravo šventinė nuotaika. Smagu buvo ir jaunam, ir senam, turėjo ką veikti ir mažas, ir didelis. Užteko visiems ir skaniausio plovo, ir karštos arbatos, ir įspūdžių, ir juoko, ir šnekų. Tad nenuostabu, kad viena mergina, matyt, pirmą kartą dalyvaujanti tokioje šventėje, susižavėjusi garsiai ištarė: „Dieve, kaip čia gera ir kokie visi draugiški!..” Gal tai ir buvo vieno žmogaus pasakyti, bet visų dalyvių nuotaiką ir šventės dvasią atspindintys žodžiai.
Parama būtų neprošal
Šią puikią šventę jau aštuntą kartą rengia sveikos gyvensenos ir sporto entuziastai: Lietuvos Aikido AIKIKAI federacija (prezidentas Pranas Golovač), šios federacijos sveikatingumo klubas „Pažinkim save“ (prezidentas Valerij Marčenkov) ir Lietuvos NIAT-NAM federacija (prezidentas Petras Golovač). Kasmet į ją ateina vis daugiau žmonių - ir ne tik pasižiūrėti į drąsuolius, nebijančius nei šalčio, nei žarijų, bet ir pasiryžusių patiems išbandyti neįprastas organizmą stiprinančias procedūras, o gal net iš esmės pakeisti gyvenimo būdą.
Šios šventės yra skirtos miestui, jų tikslas – auginti sveikai gyvenantį ir mąstantį žmogų. Organizatoriai rengs jas ir ateityje. Šiemet organizatoriams materialiai padėjo ilgametis rėmėjas - UAB „Arleda“ (direktorius Leonidas Sesickis). Būtų smagu, jei atsirastų ir daugiau gerų žmonių- rėmėjų.
Juk sveikatos ir džiaugsmo niekad nebus per daug.
Alfredo Girdziušo nuotr.
0031- Olegas Polonskis (dešinėje) verda ryžius
0274- Valerijus Marčenkovas ir Deividas Vaškelis moko bėgti per žarijas
0296- vienas iš pirmųjų per žarijas bėga šventės organizatorius klubo „Pažinkim save“ prezidentas Valerijus Marčenkovas
0347- šventėje dalyvavo ir „Žasas“ Linas Karalius.
2008-01-27
Aušra Girdziušienė "Vietnamo kovos meno mokyklos Niat-Nam vadovo vizitas; "Trakų žemė"; 2008 m. sausio 26 d. Nr.4(483)
Aušra Girdziušienė
Vietnamo kovos meno mokyklos Niat-Nam vadovo vizitas

Ypatinga dovana
Naujųjų metų proga Rytų kultūromis ir menais besidomintys žmonės gavo ypatingą, netradicinę dovaną. Pasidalyti patirtimi ir šimtmečius saugotomis autentiškos technikos paslaptimis į Lietuvą sausio pradžioje atvyko neeilinė asmenybė -Vietnamo kovos menų mokyklos Niat-Nam vadovas profesorius Ngo Suan Bin. Būtent šio žmogaus dėka iš senovės laikų atėjęs Niat-Nam kovų menas tapo žinoma ir populiari sporto šaka Rytų kraštuose. Iki 1980 metų gyvavusi kaip uždara ir griežtai saugoma šeimos kovos menų mokykla, pastaruoju metu Niat-Nam sporto mokykla aktyviai vystosi ne tik Vietname, bet ir Rusijoje bei kai kuriose Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje.
Trakų rajone taip pat yra nemažai šios neseniai Lietuvą pasiekusios šakos entuziastų - tiek vaikų, tiek suaugusių. Ypač ją mėgsta vaikai, nes ji yra vikrumo, grakštumo, ištvermės, stiprybės, fizinės ir dvasinės sveikatos mokykla.
Daugiausia Niat-Nam besitreniruojančių žmonių yra Lentvaryje ir Trakuose, mat Lietuvos Niat-Nam federacijos įkūrėjas yra buvęs Lentvario gyventojas Petras Golovač.
Profesorius – dažnas svečias Lietuvoje
Lietuvą profesorius Ngo Suan Bin lanko nuo pat Niat-Nam kovos menų mokyklos įsikūrimo mūsų šalyje. Jis atestuodavo pirmuosius Niat-Nam instruktorius, taip pat vesdavo mokomuosius ir pažintinius seminarus Lietuvos Niat-Nam federacijos jaunesniems bei vyresniems mokiniams.
Šiais metais profesoriaus Ngo Suan Bin vizitas į Lietuvą tęsėsi keturias dienas. Profesorių lydėjo jo mokinys ir padėjėjas - Lietuvos Niat-Nam federacijos kuratorius sporto meistras Čan Fu Ky. Garbingų svečių laukė įvairiapusė pažintinė programa su Vilniaus miesto kultūra bei kultūros įdomybėmis.

Vizito tikslas – pamokos ir veiklos plėtra
Vizito programa buvo labai turininga. Buvo surengtas seminaras jauniausiems (5-13 metų amžiaus) mokiniams, kuriame dalyvavo 70 vaikų. Vyresniųjų (14-25 metų amžiaus) mokinių seminare dalyvavo apie 100 sportininkų. Nemažai dalyvių sulaukė ir pažintinis sveikatingumo seminaras vyresniems (iki 60 metų) žmonėms. Vyko susitikimai ir pokalbiai su Lietuvos Niat-Nam federacijos nariais ir treneriais. Profesoriui buvo atsiskaityta už nuveiktą Lietuvos Niat-Nam federacijos darbą bei šios sporto šakos populiarinimą. Taip pat buvo susitarta dėl Lietuvos Niat-Nam sportininkų dalyvavimo tarptautiniuose renginiuose ir atestaciniuose seminaruose užsienyje.
Kovų meistras – gydytojas ir menininkas
Profesorius Ngo Suan Bin siekia perteikti kovos meną kaip vientisą fizinio ir dvasinio ugdymo sistemą. Konsultuodamasis su senaisiais meistrais ir įvairių profesijų specialistais profesorius atrado Niat-Nam taikymo galimybes įvairiose žmogaus veiklos srityse – sporte, medicinoje, kultūroje.
Šias galimybes jis įrodo asmeniniu pavyzdžiu: profesorius pasaulyje žinomas ne tik kaip kovos menų meistras. Jis yra tarptautinio masto ligų diagnostikos bei jų gydymo Rytų medicinos tradicinėmis priemonėmis specialistas. Profesorius diagnozuoja ligas iš pulso, ligonius gydo akupunktūra, akupresūra ir kvėpavimo bei organizmą stiprinančiais pratimais. Jis dirba visame pasaulyje - pagal vyriausybių ir privačių asmenų kvietimus gydo valstybinėse bei privačiose gydymo įstaigose Azijoje, Europoje ir Amerikoje. Profesoriaus pacientai yra ir elitui priklausantys žmonės, ir eiliniai ligoniai- visi, kuriems reikalinga pagalba.
Vietname ir užsienyje profesorius Ngo Suan Bin žinomas ir kaip menininkas – dailininkas, fotografas, poetas. Nuolat vyksta jo paveikslų bei fotografijų parodos, išleista keletas publicistinių knygų, eilėraščių rinkinių, knyga apie Vietnamo kultūrą ir tradicijas.
Rusijoje profesoriui Ngo Suan Bin yra įteiktas Petro Didžiojo ordinas už tautų draugystės plėtojimą.
Nuotr. Iš Lietuvos Niat-Nam federacijos archyvo:
0322 Federacijos prezidentas Petras Golovač treniruotėje
0417 centre: Federacijos prezidentas Petras Golovač, profesorius Ngo Suan Bin ir federacijos kuratorius sporto meistras Čan Fu Ky su mokiniais ir treneriais
0876 Federacijos prezidentas Petras Golovač, profesorius Ngo Suan Bin ir federacijos kuratorius sporto meistras Čan Fu Ky seminare
0943, 9163 profesoriaus pamoka jauniausiems kovotojams
Vietnamo kovos meno mokyklos Niat-Nam vadovo vizitas
Ypatinga dovana
Naujųjų metų proga Rytų kultūromis ir menais besidomintys žmonės gavo ypatingą, netradicinę dovaną. Pasidalyti patirtimi ir šimtmečius saugotomis autentiškos technikos paslaptimis į Lietuvą sausio pradžioje atvyko neeilinė asmenybė -Vietnamo kovos menų mokyklos Niat-Nam vadovas profesorius Ngo Suan Bin. Būtent šio žmogaus dėka iš senovės laikų atėjęs Niat-Nam kovų menas tapo žinoma ir populiari sporto šaka Rytų kraštuose. Iki 1980 metų gyvavusi kaip uždara ir griežtai saugoma šeimos kovos menų mokykla, pastaruoju metu Niat-Nam sporto mokykla aktyviai vystosi ne tik Vietname, bet ir Rusijoje bei kai kuriose Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje.
Trakų rajone taip pat yra nemažai šios neseniai Lietuvą pasiekusios šakos entuziastų - tiek vaikų, tiek suaugusių. Ypač ją mėgsta vaikai, nes ji yra vikrumo, grakštumo, ištvermės, stiprybės, fizinės ir dvasinės sveikatos mokykla.
Daugiausia Niat-Nam besitreniruojančių žmonių yra Lentvaryje ir Trakuose, mat Lietuvos Niat-Nam federacijos įkūrėjas yra buvęs Lentvario gyventojas Petras Golovač.
Profesorius – dažnas svečias Lietuvoje
Lietuvą profesorius Ngo Suan Bin lanko nuo pat Niat-Nam kovos menų mokyklos įsikūrimo mūsų šalyje. Jis atestuodavo pirmuosius Niat-Nam instruktorius, taip pat vesdavo mokomuosius ir pažintinius seminarus Lietuvos Niat-Nam federacijos jaunesniems bei vyresniems mokiniams.
Šiais metais profesoriaus Ngo Suan Bin vizitas į Lietuvą tęsėsi keturias dienas. Profesorių lydėjo jo mokinys ir padėjėjas - Lietuvos Niat-Nam federacijos kuratorius sporto meistras Čan Fu Ky. Garbingų svečių laukė įvairiapusė pažintinė programa su Vilniaus miesto kultūra bei kultūros įdomybėmis.
Vizito tikslas – pamokos ir veiklos plėtra
Vizito programa buvo labai turininga. Buvo surengtas seminaras jauniausiems (5-13 metų amžiaus) mokiniams, kuriame dalyvavo 70 vaikų. Vyresniųjų (14-25 metų amžiaus) mokinių seminare dalyvavo apie 100 sportininkų. Nemažai dalyvių sulaukė ir pažintinis sveikatingumo seminaras vyresniems (iki 60 metų) žmonėms. Vyko susitikimai ir pokalbiai su Lietuvos Niat-Nam federacijos nariais ir treneriais. Profesoriui buvo atsiskaityta už nuveiktą Lietuvos Niat-Nam federacijos darbą bei šios sporto šakos populiarinimą. Taip pat buvo susitarta dėl Lietuvos Niat-Nam sportininkų dalyvavimo tarptautiniuose renginiuose ir atestaciniuose seminaruose užsienyje.
Kovų meistras – gydytojas ir menininkas
Profesorius Ngo Suan Bin siekia perteikti kovos meną kaip vientisą fizinio ir dvasinio ugdymo sistemą. Konsultuodamasis su senaisiais meistrais ir įvairių profesijų specialistais profesorius atrado Niat-Nam taikymo galimybes įvairiose žmogaus veiklos srityse – sporte, medicinoje, kultūroje.
Šias galimybes jis įrodo asmeniniu pavyzdžiu: profesorius pasaulyje žinomas ne tik kaip kovos menų meistras. Jis yra tarptautinio masto ligų diagnostikos bei jų gydymo Rytų medicinos tradicinėmis priemonėmis specialistas. Profesorius diagnozuoja ligas iš pulso, ligonius gydo akupunktūra, akupresūra ir kvėpavimo bei organizmą stiprinančiais pratimais. Jis dirba visame pasaulyje - pagal vyriausybių ir privačių asmenų kvietimus gydo valstybinėse bei privačiose gydymo įstaigose Azijoje, Europoje ir Amerikoje. Profesoriaus pacientai yra ir elitui priklausantys žmonės, ir eiliniai ligoniai- visi, kuriems reikalinga pagalba.
Vietname ir užsienyje profesorius Ngo Suan Bin žinomas ir kaip menininkas – dailininkas, fotografas, poetas. Nuolat vyksta jo paveikslų bei fotografijų parodos, išleista keletas publicistinių knygų, eilėraščių rinkinių, knyga apie Vietnamo kultūrą ir tradicijas.
Rusijoje profesoriui Ngo Suan Bin yra įteiktas Petro Didžiojo ordinas už tautų draugystės plėtojimą.
Nuotr. Iš Lietuvos Niat-Nam federacijos archyvo:
0322 Federacijos prezidentas Petras Golovač treniruotėje
0417 centre: Federacijos prezidentas Petras Golovač, profesorius Ngo Suan Bin ir federacijos kuratorius sporto meistras Čan Fu Ky su mokiniais ir treneriais
0876 Federacijos prezidentas Petras Golovač, profesorius Ngo Suan Bin ir federacijos kuratorius sporto meistras Čan Fu Ky seminare
0943, 9163 profesoriaus pamoka jauniausiems kovotojams
2007-12-30
A.Girdziušienė. Lentvario bažnyčios naujieji vargonai. 2005 metai Straipsnis Trakų rajono "Galvės" laikraščio redakcijai
Aušra Girdziušienė
Skambant naujiems vargonams giedojo profesorė Teresa Žylis-Gara
Praėjusį sekmadienį Lentvaryje įvyko šventė – buvo pašventinti miestelio Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai bažnyčios naujieji vargonai. Skambant vargonams, padedant jungtiniam lietuvių bei lenkų bažnyčios chorui, akomponuojant profesoriui Viktorui Lyjak, giedojo „Ave Maria“ Lentvario viešnia, buvusi lentvarietė, naujųjų vargonų fundatorė profesorė ponia Teresa Žylis-Gara. Aidint plojimams solistė kartojo vėl ir vėl...
...Vargonų gausmas plito tarp šventyklos kolonų, kilo tarp arkų, pleveno prie šventų paveikslų ir veržėsi į pavasariu alsuojantį šventorių... Klausykit – atgimėme! Klausykit, mes persikūnijome, bet siela liko ta pati...
...1911 metų gegužės 2 dieną buvo padėtas Lentvario bažnyčios rentinis akmuo. 1919 metų rudenį aplanko Lentvario parapiją ir besistatančią bažnyčią nuncijus Achiles Ratti – būsimasis Romos popiežius Pijus XI-asis. Pagaliau 1926 metų rugpjūčio 8 dieną bazilikos tipo bažnyčia buvo pašventinta, o šventovės siela – vargonai, sugaudžia tik 1941-aisiais. (Projekto autorius inžinierius, architektas Stefanas Narembskis)... Bet nėra nieko amžino – vargonai, pergyvenę ne vieną žmonių kartą, patys paseno – reikėjo keist naujais, bet...
...Lentvario parapijos klebonas Tadas Aleksandrovič prisimena, kad naujųjų vargonų atsiradimas yra lydimas dvejų metų vargo ir nežinios. Naujų vargonų kainos yra pasakiškai didelės - nuo dviejų šimtų tūkstančių iki vieno milijono litų. Gal atsitiktinumas, o gal apvaizda surėdė taip, kad klebonui prieš keturis penkis metus teko susitikti su ponia Teresa Žylis-Gara, kuri aplankė savo gimtinę Lentvarį, parapiją ir pastebėjo, jog bažnyčiai trūksta gero instrumento – vargonų ir vietoj senųjų pneumatinių pažadėjo elektroninius vargonus padovanoti. Bėgo laikas. Klebonas kreipėsi į p.T.Žylis-Gara, bet pasiseke prisiskambinti tik vieną kartą ir išgirdo, kad ponia neužmiršo savo pažado. Ir vėl bėgo laikas - susisiekti vėliau nesisekė, gal pasikeitė telefonų numeriai. Tada buvo nuspręsta suktis savomis išgalėmis - gautas leidimas iš kurijos, tuolab, kad atsirado gera proga, susipažino su vienu nuostabiu žmogumi, vargonų meistru ponu Bernardu Termen, dirbančiu vienoje Lenkijos firmoje, kuri projektuoja, stato, suderina bei rekonstruoja vargonus. Ponas B.Termen pasiūlė optimalų įsigijimo variantą – atvežti senus iš Anglijos vargonus ir instaliuoti Lentvario bažnyčioje. Taip 2003 metais firmos „Anders“ vargonai atkeliavo į Lietuvą. Pradėjus vargonų instaliaciją, po poros mėnesių atsiliepė ir ponia Teresa Žylis-Gara. Gal ir Dievo apvaizda, kaip pasakė gerbiamas klebonas, bet parapija sulaukė jau finaninės pagalbos – šių metų sausio mėnesį ir prasidėjo...
...Skambant vargonams priešais altorių stovėjo garbingi svečiai: Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje patarėja, Lenkų instituto direktorė daktarė ponia Malgožata Kasner, Lenkijos Respublikos abasadorius Lietuvoje ponas Ježy Bahr, garbinga viešnia, vargonų fundatorė profesorė ponia Teresa Žylis-Gara ir jos brolis Romualdas Žylis. Tarp parapijos tikinčiųjų buvo išsislapstę dar daug garbingų Lentvario ir parapijos svečių, kurie ir pinigais ir darbais prisidėjo prie naujųjų vargonų atsiradimo. Aukštai, choristų apsuptas, žilagalvis Lenkijos Respublikos Kultūros ministro patarėjas iš Varšuvos profesorius ponas Viktoras Lyjak, iškilmingai spaudė vargonų klavišus. Ir kilo giesmė lyg aidas senųjų vargonų, kilo nauja giesmė, kviečianti maldai, susikaupimui ir padėkai...
Skambant naujiems vargonams giedojo profesorė Teresa Žylis-Gara
Praėjusį sekmadienį Lentvaryje įvyko šventė – buvo pašventinti miestelio Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai bažnyčios naujieji vargonai. Skambant vargonams, padedant jungtiniam lietuvių bei lenkų bažnyčios chorui, akomponuojant profesoriui Viktorui Lyjak, giedojo „Ave Maria“ Lentvario viešnia, buvusi lentvarietė, naujųjų vargonų fundatorė profesorė ponia Teresa Žylis-Gara. Aidint plojimams solistė kartojo vėl ir vėl...
...Vargonų gausmas plito tarp šventyklos kolonų, kilo tarp arkų, pleveno prie šventų paveikslų ir veržėsi į pavasariu alsuojantį šventorių... Klausykit – atgimėme! Klausykit, mes persikūnijome, bet siela liko ta pati...
...1911 metų gegužės 2 dieną buvo padėtas Lentvario bažnyčios rentinis akmuo. 1919 metų rudenį aplanko Lentvario parapiją ir besistatančią bažnyčią nuncijus Achiles Ratti – būsimasis Romos popiežius Pijus XI-asis. Pagaliau 1926 metų rugpjūčio 8 dieną bazilikos tipo bažnyčia buvo pašventinta, o šventovės siela – vargonai, sugaudžia tik 1941-aisiais. (Projekto autorius inžinierius, architektas Stefanas Narembskis)... Bet nėra nieko amžino – vargonai, pergyvenę ne vieną žmonių kartą, patys paseno – reikėjo keist naujais, bet...
...Lentvario parapijos klebonas Tadas Aleksandrovič prisimena, kad naujųjų vargonų atsiradimas yra lydimas dvejų metų vargo ir nežinios. Naujų vargonų kainos yra pasakiškai didelės - nuo dviejų šimtų tūkstančių iki vieno milijono litų. Gal atsitiktinumas, o gal apvaizda surėdė taip, kad klebonui prieš keturis penkis metus teko susitikti su ponia Teresa Žylis-Gara, kuri aplankė savo gimtinę Lentvarį, parapiją ir pastebėjo, jog bažnyčiai trūksta gero instrumento – vargonų ir vietoj senųjų pneumatinių pažadėjo elektroninius vargonus padovanoti. Bėgo laikas. Klebonas kreipėsi į p.T.Žylis-Gara, bet pasiseke prisiskambinti tik vieną kartą ir išgirdo, kad ponia neužmiršo savo pažado. Ir vėl bėgo laikas - susisiekti vėliau nesisekė, gal pasikeitė telefonų numeriai. Tada buvo nuspręsta suktis savomis išgalėmis - gautas leidimas iš kurijos, tuolab, kad atsirado gera proga, susipažino su vienu nuostabiu žmogumi, vargonų meistru ponu Bernardu Termen, dirbančiu vienoje Lenkijos firmoje, kuri projektuoja, stato, suderina bei rekonstruoja vargonus. Ponas B.Termen pasiūlė optimalų įsigijimo variantą – atvežti senus iš Anglijos vargonus ir instaliuoti Lentvario bažnyčioje. Taip 2003 metais firmos „Anders“ vargonai atkeliavo į Lietuvą. Pradėjus vargonų instaliaciją, po poros mėnesių atsiliepė ir ponia Teresa Žylis-Gara. Gal ir Dievo apvaizda, kaip pasakė gerbiamas klebonas, bet parapija sulaukė jau finaninės pagalbos – šių metų sausio mėnesį ir prasidėjo...
...Skambant vargonams priešais altorių stovėjo garbingi svečiai: Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje patarėja, Lenkų instituto direktorė daktarė ponia Malgožata Kasner, Lenkijos Respublikos abasadorius Lietuvoje ponas Ježy Bahr, garbinga viešnia, vargonų fundatorė profesorė ponia Teresa Žylis-Gara ir jos brolis Romualdas Žylis. Tarp parapijos tikinčiųjų buvo išsislapstę dar daug garbingų Lentvario ir parapijos svečių, kurie ir pinigais ir darbais prisidėjo prie naujųjų vargonų atsiradimo. Aukštai, choristų apsuptas, žilagalvis Lenkijos Respublikos Kultūros ministro patarėjas iš Varšuvos profesorius ponas Viktoras Lyjak, iškilmingai spaudė vargonų klavišus. Ir kilo giesmė lyg aidas senųjų vargonų, kilo nauja giesmė, kviečianti maldai, susikaupimui ir padėkai...
2007-12-29
Aušra Girdziušienė.Redakcija A.Girdziušienės. Mokinių pasakos "Raidė raidę randa"
UDK 373.2
Ra-127
Projekto vadovės
Aušra Girdziušienė
Asta Radimonienė
Viršeliai
Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinės mokyklos mokinės
Erikos Aukštuolytės
Išleista
Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinės mokyklos ir
Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinės mokyklos lėšomis
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parėmus
TURINYS
Pratarmė .................................................................................................................................................. 3
A a (Ą ą) ........................................................................................................................................................... 4
Avelės avižos. Agnė Sinkevičiūtė (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ...................... 4
Atvirkštukas Albertukas. Aneta Lukaševič (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla)...... 4
Iliustr. Agata Nedvecka (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla)....................................... 5
B b ..................................................................................................................................................................... 6
Bebrų batai. Justina Gajevskaja (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ........................ 6
Bėgikas Bilas. Agnė Sinkevičiūtė (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ...................... 6
Iliustr. Justina Jankovska (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) .................................... 7
C c (Ch ch) ........................................................................................................................................................ 8
Cukrinukai. Pijus Girdziušas (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) ............................. 8
Iliustr. Akvilė Gackaitė (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) ........................................ 9
Č č ..................................................................................................................................................................... 10
Čimčiakas čiulba. Julija Dremo (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ........................ 10
Čiurlio čiauškalai. Ernesta Kliucevičiūtė (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ......... 10
Iliustr. Junesa Sadovska (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) ....................................... 11
D d ..................................................................................................................................................................... 12
Dvejetų dainelė. Agnė Sinkevičiūtė (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) .................. 12
Dvikalbė dainelė. Renata Koltan (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ....................... 12
Drovusis Donatas. Dorota Buchovecka (Senųjų Trakų pagrindinė mokykla)........................................ 12
Iliustr. Evelina Levkovič (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ..................................... 13
E e (Ę ę, Ė ė) ..................................................................................................................................................... 14
Erkė. Rita Solovjova (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) .......................................... 14
Iliustr. Karina Markovska (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) .................................. 15
F f ...................................................................................................................................................................... 16
Festivalis fermoje. Ilona Galdilina (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) .................... 16
Iliustr. Monika Danilovaitė (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) ................................. 17
G g ..................................................................................................................................................................... 18
Gulbės gira. Justina Brazovska (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) .......................... 18
Iliustr. Viktorija Kod (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) ........................................... 19
H h ..................................................................................................................................................................... 20
Hienos Henrietos himnai. Pijus Girdziušas (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) ....... 20
Hiacintų hercogystėje. Aliona Ranceva (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla)............. 20
Iliustr. Ingrida Tubinytė (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) ....................................... 21
I i (Į į, Y y) ........................................................................................................................................................ 22
Ignelio išvyka į Indiją. Miroslav Stankevič (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla)....... 22
Iliustr. Greta Batarlaitė (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) ........................................ 23
J j ....................................................................................................................................................................... 24
Jūrininkai. Ieva Kondratovič (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ............................. 24
Jonas. Dorota Ignatovič (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ...................................... 24
Iliustr. Marta Višnevska (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ...................................... 25
K k ..................................................................................................................................................................... 26
Kelionė. Gabija Bogdzevičiūtė (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) ........................... 26
Kiaulės košmaras. Arnold Bogdevič (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) .............. 26
Iliustr. Alina Kondratovič (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ................................... 27
L l ..................................................................................................................................................................... 28
Laimė. Agnė Kvetkovskytė (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) ............................. .. 28
Laukinukų liūdesys. Agata Nedvecka (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla)............... 28
Lemūras Lenis. Greta Smolenska (Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija) ............................................... 28
Iliustr. Ingrida Tubinytė (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) ...................................... 29
M m ................................................................................................................................................................... 30
Mokykla. Akvilė Savickytė (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) ................................ 30
Mokykloje. Henrikas Koleda (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ............................. 30
Iliustr. Ilona Mikševič (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ......................................... 31
N n .................................................................................................................................................................... 32
Naktis. Agnė Sinkevičiūtė (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ................................. 32
Nenorius. Samanta Fominova (Senųjų Trakų pagrindinė mokykla)...................................................... 32
Iliustr. Katarina Ranceva (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ................................... 33
O o .................................................................................................................................................................... 34
Onutės obuoliukai. Pijus Girdziušas (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) ................. 34
Iliustr. Jūratė Kazlauskaitė (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) ................................. 35
P p .................................................................................................................................................................... 36
Pasakiški pingvino pojūčiai. Greta Smolenska (Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija) ......................... 36
Pono Petrausko prekyba. Akvilė Savickytė (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) .... 36
Pašokime! Norbertas Kuisys (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ............................. 36
Pokalbis. Viktorija Čaplygina (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ........................... 36
Po pusryčių pietūs. Mažena Dubako (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ................ 36
Iliustr. Ričardas Kirejev (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) ...................................... 37
R r ..................................................................................................................................................................... 38
Raidė raidę randa. Agnė Sinkevičiūtė (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ............. 38
Iliustr. Monika Danilovaitė (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) ................................. 39
S s ...................................................................................................................................................................... 40
Senelio suolelis. Miroslav Stankevič (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ................. 40
Svečiai. Pijus Girdziušas (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) .................................... 40
Skruzdėliukai. Ivona Jarmolovič (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ...................... 40
Iliustr. Arvydas Karpičius (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) .................................. 41
Š š ..................................................................................................................................................................... 42
Šaltymetis. Romas Kliucevičius (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ....................... 42
Šienpjoviai. Danielė Dikevičiūtė (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) ....................... 42
Iliustr. Ernesta Kliucevičiūtė (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ............................. 43
T t ..................................................................................................................................................................... 44
Tėtušėlis turguje. Pijus Girdziušas (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) ................... 44
Iliustr. Antanas Bankauskas (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) ............................... 45
U u (Ų ų, Ū ū) .................................................................................................................................................. 46
Ulduko ulbelė. Justina Gajevskaja (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) .................... 46
Iliustr. Joana Rudzis (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ........................................... 47
V v .................................................................................................................................................................... 48
Velnio vakarienė. Justina Brazovska (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ................ 48
Varnėnas Vilis. Edgar Baranovski (Senųjų Trakų pagrindinė mokykla)............................................... 48
Vaiduoklis. Renata Jankauskaitė (Senųjų Trakų pagrindinė mokykla)...................................................48
Vapsiai. Justina Brazovska, Aneta Lukaševič (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ... 48
Iliustr. Justina Brazovska (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ................................... 49
Z z ..................................................................................................................................................................... 50
Zuikučiai. Karolina Medvedeva (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ........................ 50
Iliustr. Monika Junevičiūtė (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) ................................. 51
Ž ž ..................................................................................................................................................................... 52
Živilė. Ernesta Kliucevičiūtė (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) ............................. 52
Žuvinto žiežula. Miglė Širinskaitė (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) .................... 52
Žiogas. Mažena Dubako (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) .................................... 52
Iliustr. Brigita Lamkomkaitė (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) .............................. 53
Abėcėlė – grandinėlė ...................................................................................................................................... 54
Cirke. Ernesta Kliucevičiūtė (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) .............................. 54
Iliustr. Alina Kondratovič (Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla) .................................. 55
PRATARMĖ
Mieli vaikučiai, tėveliai, mokytojai!
Jūsų rankose – vaikų sukurta knygelė.
Ši knygelė skirta mažiesiems – tiems, kurie mokosi skaityti ir kartais dar pamiršta vieną kitą raidelę... Kad šitaip neatsitiktų ir mažyliai lengviau įsimintų neklusniąją raidelę, vyresnieji jų bičiuliai sukūrė gražių kūrinėlių, kurių visi žodžiai prasideda ta pačia raide.
Knygelėje rasite visomis abėcėlės raidėmis prasidedančių kūrinėlių – pasakėlių, eilėraštukų ar vaizdelių. O paskutinis kūrinėlis parašytas visomis abėcėlės raidėmis iš eilės. Išmokus sekti šią „grandinėlę“, nebus sunku abėcėlę pasakyti nesipainiojant.
Tikriausiai rasite ir keistokų ar negirdėtų žodžių. Tačiau jų reikšmes nesunkiai suprasite, o kai kurie žodžiai yra paaiškinti. Galbūt kai kam teks pasinaudoti ir žodynais.
Nubrėžtos linijos – rašykite raideles ar žodelius, o jei patinka, tai sukurkite ir savo pasakėlę...
Kiekviena raidelė iliustruota. Atspėkite, kuriam kūrinėliui tinka piešinėlis? Nuspalvinkite jį, tuomet, tikimės, raidelę jau tikrai mokėsite. Beje, iliustracijose irgi rasite pasislėpusių raidelių. O jei nerasite, gal patys nupiešite?
Taigi grožėkitės lietuvių kalbos turtais ir mokinių išmone. Skaitykite, rašykite, spalvinkite, kurkite! Linksmoji abėcėlė „Raidė raidę randa“ mielai padės.
Knygelę kūrė Lentvario Henriko Senkevičiaus ir Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinių mokyklų 5 – 12 klasių mokiniai, kurie savo mokyklose mokosi lenkų ir lietuvių kalbomis. Be projekto vadovių mokiniams dirbti padėjo jų lietuvių kalbos mokytojos: Giedrė Širinskienė (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) bei projekto minčiai pritarusios Angelė Bagdžiuvienė (Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija) ir Irena Stefanovič (Senųjų Trakų pagrindinė mokykla).
Projekto vadovės ir jaunieji autoriai dėkoja žmonėms, kurie padėjo knygelei pasirodyti šiame gražiame pasaulyje: Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Tautinių mažumų skyriaus Rytų Lietuvos programos poskyrio vedėjui Alfonsui Kairiui, Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinės mokyklos direktorei Romutei Nargelienei, Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinės mokyklos direktoriui Francišekui Žeromskiui ir individualios įmonės „Prepozicija“ direktorei Sigutei Urbanavičienei.
Projekto vadovės
A.Girdziušienė.Knygos sudarytoja - vaikų sukurtos pasakos -"Vienos raidės pasakėlė"

„Vienos raidės pasakėlės“- tai nuotaikinga knygelė, kurią sukūrė Lentvario vaikai. Pavadinome ją vienos raidės pasakėlėmis, nes kiekvieno kūrinėlio visi žodžiai prasideda ta pačia raide. Juos rašė trijų Lentvario vidurinių mokyklų mokiniai. Ypač malonu, kad knygelė yra sukurta keliomis kalbomis kalbančių ir besimokančių mokinių: Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinėje mokykloje mokoma lenkų kalba, Lentvario 1-ojoje vidurinėje- rusų kalba ir Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinėje- lietuvių kalba. Mokiniams vadovavo šių mokyklų lietuvių kalbos mokytojos Aušra Girdziušienė, Alma Valašinienė ir Giedrė Širinskienė. Piešinėlių autoriai- Lentvario Henriko Senkevičiaus ir Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinių mokyklų mokiniai, jų vadovė- dailės mokytoja Asta Radimonienė.
Jaunieji kūrėjai ir jų mokytojos tikisi, kad jums patiks skaityti ir spalvinti savo bendraamžių sukurtą knygelę. Gal ir patys pamėginsite sukurti panašių kūrinėlių ir juos iliustruoti arba pratęsite kitų sugalvotas pradžias. Taip pat manome, kad knygelė bus ne tik įdomi, bet ir naudinga. Ji padės tiems vaikučiams, kuriems sunkiau įsiminti raideles ar kurių rankelėms pieštukas ne visada paklūsta.
Sudarytoja
Justina Brazovska, 6 kl.
Atleidimas
Apkaltino Agurkas Arbūzą abejingumu.
-Ak,- ašarojo Agurkas,- aš atstumtas Arbūzo! Aš apleistas! Aš alkanas! Aš auka!
-Ak,- aimanavo Agurkas,- Arbūzas apvalainas, auksiniais apdarais apsitaisęs, atvežtiniu apavu apsiavęs!
-Ak, - aikčiojo Agurkas,- aš Arbūzą apgausiu, apgraušiu, apvogsiu, aprėksiu, apkalbėsiu, apskųsiu, apmėtysiu apelsinais, ananasais, agrastais, aguonomis apibarstysiu!
-Agurkėli Agurkėli,- atsiduso Arbūzas,- atsipeikėk, apsidairyk... Agurkas ar Arbūzas- abu apvalūs.
-Avine!- atšovė Agurkas.- Atsitrauk!
Aistringai atsikirtinėjo Agurkas Arbūzui, Arbūzas- Agurkui. Aštuoniais aukštais:
-Asilas!
-Akiplėša!
-Apsišaukėlis!
-Apsimetėlis!
-Apsileidėlis!
-Apsirijėlis!
-Antrametis!
-Akmenširdis!
-Atsirado admirolas!
-Ai ai ai, aristokratas!
Antradienį Agurkas atsiprašė Arbūzo:
-Atleisk, Arbūzėli, aš apgailestauju...
-Aišku, atleidžiu, Agurkėli,- atsakė Arbūzas.
Apsiverkė abu, apsikabino.
-Atia, Agurkėli alkanėli...- atsisveikino Arbūzas.
-Atia, Arbūzėli apvalėli...- atsisveikino Agurkas.
Ernesta Kliucevičiūtė, 6 kl.
Karalius kalakutas
Kartą kalakutas karūnavosi karaliumi.
Kaip kvatojosi kiemo kaimynija!
-Ką, kerėpla karalius?- kiršino kaimynus karvė.
-Kniau kniau kniau! Kalakutienė- karalienė!- kikeno koketuojančios kiemo katės.
-Kriu kriu kriu! Kokios kreivos kojos! Koks kaklas, kaip kablys!- kriuksėjo kėpsodama kiaulė.
Kalakutas kurčias: kovingai kieme kėblinėja, kojomis kirmėles kupstuose kapsto. Kai kairė kalakuto koja krūmą kepštelėjo, kalakutas keberiokšt!
Kvatoja kiemo kaimynai: karaliaus kalakuto kadencijai- KAPUT!
Viršeliai Agnieškos Janovič, 10 kl.
Turinys
Justina Brazovska. Atleidimas .......................................................
Agata Nedzvecka, Aliona Ranceva. Daktaras Dolitlis ..................
Ernesta Kliucevičiūtė. Karalius kalakutas ....................................
Agata Nedzvecka. Meškų meilė ..................................................
Mažena Dubako. Septynios seserys .............................................
Ernesta Kliucevičiūtė. Saldžių sapnų ...........................................
Ilona Galdilina. Vakarykštė vakarienė ..........................................
Aneta Lukaševič. Karvės kerštas ...................................................
Andrius Jaroslavskis. Genio gimtadienis ........................................
Justina Brazovska. Pono Pilypausko pupos ...................................
Romas Kliucevičius. Skruzdėliukai .................................................
Veda Golovač, Marta Michnova. Pavasaris ..........................................
Igor Laričev. Sniego senis ................................................................
Mindaugas Senulis. Marius myli Miglę ..........................................
Valentina Netesova. Seneliai ............................................................
Jevgenij Trukšin. Kalėdos ................................................................
Kristina Belikova. Rašytojo romanas ..................................................
Inara Bakej. Pono Prano pavasaris ......................................................
12 kl. mokiniai, vad. Julija Goretova. Kalėdos ....................................
Kristina Belikova. Turtų trokštantis Titas .............................................
Tautvydas Laucius. Petriuko prekės ....................................................
Norbertas Grybauskas. Tatliūno tarakonai ...........................................
Eugenijus Kornyšovas. Tragedija tunelyje ..........................................
Pamėgink pratęsti .................................................................................
Iliustracijų autoriai ...............................................................................
Užsisakykite:
Komentarai (Atom)
