Aušra Girdziušienė
SVEIKATOS ŠVENTĖ
Dovanų ─ šventė
Mėgstantys Naujųjų metų šventę galėjo pasidžiaugti ja ir praėjusį savaitgalį. Prie Lentvario ežero, šalia šaltinėlio, tradiciškai buvo pasitinkami rytietiški Naujieji metai. Šventę Lentvario gyventojams ir jų svečiams dovanojo Lietuvos aikido AIKIKAI federacija, šios federacijos sveikatingumo klubas „Pažinkim save“ ir Lietuvos NIAT-NAM federacija. Visų trijų organizacijų vadovai ─ Lentvario gyventojai Pranas Golovač, Valerijus Marčenkovas ir Petras Golovač ─ daug metų propaguoja sveiko kūno ir sveikos sielos idėją ne tik gimtajame mieste, bet ir visoje Lietuvoje.
Atėjusieji galėjo mankštintis, žaisti, rungtis estafetėse, apsilieti šaltinio vandeniu, pabėgioti anglimis ir paskanauti skanaus ir sveiko maisto ─ vegetariško plovo, kurį pagal savo ypatingą receptą kasmet verda Olegas Polonskis. Pagrindinę materialinę paramą šventei, taipogi kaip ir kasmet, suteikė UAB „Orleda“ direktorius Leonidas Sesickis.
Šventė populiarėja
Ši graži tradicija tęsiama jau daugelį metų. Daugiau kaip prieš dvidešimt metų išsimaudyti šaltinyje susirinkdavo tik būrelis entuziastų. Nuo 1998 m. jie pradėjo kviestis ir kitus miesto gyventojus. Dabar šventė kasmet pritraukia vis daugiau žmonių iš visos Lietuvos. Nors ir vadinama Rytų naujaisiais metais, ši šventė nėra nei religinė, nei tautinė. Tiesiog tai gera proga susitikti bendraminčiams, norintiems gyventi sveikai, linksmai ir aktyviai, norintiems pasinaudoti per tūkstantmečius išsaugotais natūraliais sveikatinimo būdais ir siekiantiems šią išmintį perduoti savo vaikams. Todėl čia laukiami visi: maži ir vyresni, senbuviai ir naujokai, aistruoliai ir smalsuoliai.
Gydo vanduo ir ugnis
Naujųjų metų dieną ir vanduo, ir ugnis pasižymi ypatinga energija. Pakanka vieno apsipylimo ką tik pasemtu šaltinio vandeniu, kad įvairios peršalimo ligos nekibtų prie žmogaus ištisus metus. Tačiau ne visi ryžtasi apsipilti patys. Kasmet tokiems nedrąsiems padeda ilgametės klubo „Pažinkim save“ narės Natalija Budrevič ir Oksana Suchich. Šios moterys ne tik apipila vandeniu. Besistebintiems ir smalsaujantiems žiūrovams Oksana ir Natalija kantriai atsakinėja į visus klausimus: kaip reikia kvėpuoti, kaip susikaupti, kodėl po tokios procedūros nesusergama ir pan.
Žiūrovai tampa dalyviais
Atsiranda daug žmonių, kurie, atėję tik paspoksoti į neva keistuolius, patys įsidrąsina išmėginti vandens ir ugnies galią. Šiam atvejui organizatoriai taip pat visada būna pasiruošę: turi papildomų sausų rankšluosčių, šlepečių, karštos arbatos ir ... gerų patarimų. O žiūrovai naujokus visada pasveikina pritariamais plojimais. Žinoma, jausmą apsakyti sunku, jį reikia patirti, tačiau pirmąkart išsimaudę atsako, kad daug šalčiau yra ne apsipilti, o ... žiūrėti. Vieną kartą pabandžiusių kitais metais įkalbinėti jau nebereikia.
Užsigrūdinę vandeniu šventės dalyviai grūdinasi ugnimi ─ jie gali pabėgioti karštomis anglimis. Ugnis šventėje labai gerbiama: į ją negalima mesti šiukšlių, negalima bėgti anglimis dėl juoko, nesusikaupus. Net rekomenduojama tą dieną grįžus namo nesiplauti suodinų kojų. Pirmąkart bėgantiems taip pat padedama ─ patyrę žmonės paduoda savo ranką. Rengėjai džiaugiasi, kad ateina šeimos, kad kartu su tėvais maudosi ir bėgioja net visai maži vaikai, nebijodami nei sušalti, nei apsideginti.
Ko, beje, ir neįvyksta.
.
2007-11-01
straipsniai spaudoje. "Galvė"- Trakų rajono laikraštis
2006 vasario 10, penktadienis
Aušra Girdziušienė
Už pasakos vartų – harmonijos gyvenimo versmės
Lietuvos NIAT-NAM federacija (LNF) sausakimšoje Vilniaus kultūros pramogų ir sporto rūmų salėje žiūrovams dovanojo ryškų ir spalvingą spektaklį „Už stebuklingų vartų”, sukurtą Vietnamo pasakų motyvais.
Aušra GIRDZIUŠIENĖ
Pasakiška šventė
Ši federacija jau apie dešimt metų rengia teatralizuotas šventes vaikams su originalios Rytų kovos technikos, akrobatikos ir įvairaus žanro cirko elementais, stebina žiūrovus ne tik artistiškumu, bet ir vaikščiojimu stiklų šukėmis ar vinių smaigaliais, mokėjimu valdyti kardą ar kovinę lazdą, rodo neįtikėtiną kūnų lankstumą, vikrumą ir greitą reakciją.
Mintis rengti tokias šventes kilo norint pateikti kovos menų idėjas vaikams suprantama pasakų kalba. Keletą metų vaidinimuose dalyvaudavo tik treneriai bei instruktoriai, tačiau jau trečius metus vaidinti patikėta vyresniesiems mokiniams. Šiemet vaidinime dalyvavo Vilniaus, Trakų, Lentvario bei kitų Lietuvos vietovių LNF nariai.
Lentvarietis įkūrė federaciją
NIAT-NAM – Vietnamo tradicinis kovos menas, kurio paslaptys daugelį šimtmečių buvo ištikimai saugomos nuo pašalinių akių. Tik XX a. pabaigoje jo subtilybės tapo žinomos pasauliui.
Į Lietuvą NIAT-NAM atkeliavo prieš šešiolika metų, o 1999 metais kovos menų meistro lentvariečio Petro Golovač dėka buvo įkurta Lietuvos NIAT-NAM federacija. Vien Trakų rajone šia sporto šaka domisi apie 60 žmonių.
Vienas iš patraukliausių NIAT-NAM bruožų yra tas, kad jis tinka vyrams ir moterims, tiek ką tik gimusiam kūdikiui, tiek senukui, kadangi čia nenaudojama kūno prievarta, bet harmoningai ugdomos fizinės ir dvasinės žmogaus savybės, greita reakcija, laisvi ir natūralūs judesiai.
Žmonės gali pasirinkti sportines ar kovines treniruotes, sveikatingumo grupę.
Visi treneriai turi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, ne vienerius metus yra įvaldę įvairius kovų menus, todėl žmonės, pasirinkę NIAT-NAM, gali jaustis visiškai saugūs.
Dirbo 100 žmonių
Kad pamalonintų žiūrovus, kurdami spektaklį šiemet plušėjo (rašė, vaidino, piešė, grimavo, treniravo.) apie šimtas žmonių.Visi jie – ilgesnę ar trumpesnę patirtį turintys LNF nariai, apdovanoti daugeliu talentų (kuriuos galbūt taip pat pažadino sąlytis su NIAT-NAM filosofija).
Projekto vadovas, meno vadovas bei šventės organizatorius- LNF prezidentas vyriausiasis treneris P.Golovač, prodiuseris – LNF viceprezidentas vyresnysis treneris Deividas Vaškelis.
Scenarijų sukūrė pedagogė Edita Babkovskienė, kuri drauge su aktore Ernesta Vitkauskiene bei choreografe ir kostiumų autore Veronika Byčenko taip pat režisavo spektaklį.
Didelio užmojo spektaklis
Kovinių scenų autoriai – P.Golovač, D.Vaškelis ir Valerijus Kušelevičius. Darbo netrūko kaskadininkui Slavai Samuchovui, treneriams Artūrui Lugovskiui, Aleksandrui Abramovui, instruktoriams Alfonsui Filipovičiui, Andrejui Riabokonui, Karoliui Ustilai, dailininkams Alinai Bogdanovič, Tatjanai Stavickajai, Elenai Grudzinskaitei, Tomui Rukšėnui, muzikui Edvinui Brasui.
Beveik visi šiemet spektaklyje vaidinę – mokiniai. Pagrindinius vaidmenis atliko LNF instruktorė E.Vitkauskienė (deivė Than), Bogdanas Kumšackij (Doungas), Agota Bialobžeskytė (Tjen), Adomas Miklys (Lanas). O keliems patiems jauniausiems spektaklio dalyviams tėra po septynerius aštuonerius metus.
Aušra Girdziušienė
Moki žodį – žinai kelią
Trakų rajono lenkiškų mokyklų mokiniai lietuvių kalbą moka ne prasčiau nei savo gimtąją. Du rajono lenkiškų mokyklų atstovai tapo visiškai naujo šalyje konkurso – diktanto „Geriausias iš lietuvių kalbos” prizininkais.
Pirmąją vietą laimėjo Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinės mokyklos mokinė Ingrida Kareiva (mokytoja A.Girdziušienė), o antrąją – Trakų vidurinės mokyklos mokinys Kšyštofas Ingelevičius (mokytoja V.Skorupskienė).
Abu prizininkai buvo apdovanoti diplomais, vertingomis knygomis, dabartinės lietuvių kalbos žodynais, taip pat turėjo progos su kitais konkurso dalyviais dalyvauti ekskursijoje po Vilniaus vietas, susijusias su lenkų kultūra ir istorija.
Konkursą pirmą kartą surengė Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna”, o draugijos iniciatyvą rėmė LR Švietimo ir mokslo ministerija bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės. Svarbiausias šio diktanto tikslas – skatinti moksleivius gilinti lietuvių kalbos gramatikos žinias, geriau išmokti rašytinę kalbą, tobulinti bendrąją kalbos kompetenciją, kuri yra svarbi ne tik būsimam brandos egzaminui, bet ir vėlesniam jauno žmogaus gyvenimui.
Konkurse dalyvavo Lietuvos lenkiškų mokyklų dešimtų klasių mokiniai, laimėję panašius konkursus savose mokyklose. Iš viso į konkursą atvyko 55 mokiniai iš Trakų, Vilniaus, Švenčionių, Šalčininkų rajonų bei Vilniaus miesto pagrindinių, vidurinių mokyklų ir gimnazijų.
Mokinių rašybos ir skyrybos žinias vertino autoritetinga komisija, lietuvių kalbos vadovėlių, testų, pratybų autoriai D.Kolesnikova ir H.Prosniakova iš Švietimo ir mokslo ministerijos, Vilniaus universiteto dėstytoja V.Stumbrienė, Vilniaus A.Mickevičiaus gimnazijos mokytojas R.Žemaitis.
Panašūs lenkų kalbos diktantai vyksta jau daugelį metų, ir jais yra patenkinti tiek mokytojai, tiek mokiniai. Todėl šio konkurso dalyviai pageidavo, kad lietuvių kalbos diktantas taip pat taptų tradicinis renginys, padedantis mokiniams tobulėti, išmėginti jėgas, palyginti savo žinias su kitų mokinių žinių lygiu, užmegzti naujas pažintis ir įgyti daugiau drąsos.
Aušra Girdziušienė
Už pasakos vartų – harmonijos gyvenimo versmės
Lietuvos NIAT-NAM federacija (LNF) sausakimšoje Vilniaus kultūros pramogų ir sporto rūmų salėje žiūrovams dovanojo ryškų ir spalvingą spektaklį „Už stebuklingų vartų”, sukurtą Vietnamo pasakų motyvais.
Aušra GIRDZIUŠIENĖ
Pasakiška šventė
Ši federacija jau apie dešimt metų rengia teatralizuotas šventes vaikams su originalios Rytų kovos technikos, akrobatikos ir įvairaus žanro cirko elementais, stebina žiūrovus ne tik artistiškumu, bet ir vaikščiojimu stiklų šukėmis ar vinių smaigaliais, mokėjimu valdyti kardą ar kovinę lazdą, rodo neįtikėtiną kūnų lankstumą, vikrumą ir greitą reakciją.
Mintis rengti tokias šventes kilo norint pateikti kovos menų idėjas vaikams suprantama pasakų kalba. Keletą metų vaidinimuose dalyvaudavo tik treneriai bei instruktoriai, tačiau jau trečius metus vaidinti patikėta vyresniesiems mokiniams. Šiemet vaidinime dalyvavo Vilniaus, Trakų, Lentvario bei kitų Lietuvos vietovių LNF nariai.
Lentvarietis įkūrė federaciją
NIAT-NAM – Vietnamo tradicinis kovos menas, kurio paslaptys daugelį šimtmečių buvo ištikimai saugomos nuo pašalinių akių. Tik XX a. pabaigoje jo subtilybės tapo žinomos pasauliui.
Į Lietuvą NIAT-NAM atkeliavo prieš šešiolika metų, o 1999 metais kovos menų meistro lentvariečio Petro Golovač dėka buvo įkurta Lietuvos NIAT-NAM federacija. Vien Trakų rajone šia sporto šaka domisi apie 60 žmonių.
Vienas iš patraukliausių NIAT-NAM bruožų yra tas, kad jis tinka vyrams ir moterims, tiek ką tik gimusiam kūdikiui, tiek senukui, kadangi čia nenaudojama kūno prievarta, bet harmoningai ugdomos fizinės ir dvasinės žmogaus savybės, greita reakcija, laisvi ir natūralūs judesiai.
Žmonės gali pasirinkti sportines ar kovines treniruotes, sveikatingumo grupę.
Visi treneriai turi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, ne vienerius metus yra įvaldę įvairius kovų menus, todėl žmonės, pasirinkę NIAT-NAM, gali jaustis visiškai saugūs.
Dirbo 100 žmonių
Kad pamalonintų žiūrovus, kurdami spektaklį šiemet plušėjo (rašė, vaidino, piešė, grimavo, treniravo.) apie šimtas žmonių.Visi jie – ilgesnę ar trumpesnę patirtį turintys LNF nariai, apdovanoti daugeliu talentų (kuriuos galbūt taip pat pažadino sąlytis su NIAT-NAM filosofija).
Projekto vadovas, meno vadovas bei šventės organizatorius- LNF prezidentas vyriausiasis treneris P.Golovač, prodiuseris – LNF viceprezidentas vyresnysis treneris Deividas Vaškelis.
Scenarijų sukūrė pedagogė Edita Babkovskienė, kuri drauge su aktore Ernesta Vitkauskiene bei choreografe ir kostiumų autore Veronika Byčenko taip pat režisavo spektaklį.
Didelio užmojo spektaklis
Kovinių scenų autoriai – P.Golovač, D.Vaškelis ir Valerijus Kušelevičius. Darbo netrūko kaskadininkui Slavai Samuchovui, treneriams Artūrui Lugovskiui, Aleksandrui Abramovui, instruktoriams Alfonsui Filipovičiui, Andrejui Riabokonui, Karoliui Ustilai, dailininkams Alinai Bogdanovič, Tatjanai Stavickajai, Elenai Grudzinskaitei, Tomui Rukšėnui, muzikui Edvinui Brasui.
Beveik visi šiemet spektaklyje vaidinę – mokiniai. Pagrindinius vaidmenis atliko LNF instruktorė E.Vitkauskienė (deivė Than), Bogdanas Kumšackij (Doungas), Agota Bialobžeskytė (Tjen), Adomas Miklys (Lanas). O keliems patiems jauniausiems spektaklio dalyviams tėra po septynerius aštuonerius metus.
Aušra Girdziušienė
Moki žodį – žinai kelią
Trakų rajono lenkiškų mokyklų mokiniai lietuvių kalbą moka ne prasčiau nei savo gimtąją. Du rajono lenkiškų mokyklų atstovai tapo visiškai naujo šalyje konkurso – diktanto „Geriausias iš lietuvių kalbos” prizininkais.
Pirmąją vietą laimėjo Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinės mokyklos mokinė Ingrida Kareiva (mokytoja A.Girdziušienė), o antrąją – Trakų vidurinės mokyklos mokinys Kšyštofas Ingelevičius (mokytoja V.Skorupskienė).
Abu prizininkai buvo apdovanoti diplomais, vertingomis knygomis, dabartinės lietuvių kalbos žodynais, taip pat turėjo progos su kitais konkurso dalyviais dalyvauti ekskursijoje po Vilniaus vietas, susijusias su lenkų kultūra ir istorija.
Konkursą pirmą kartą surengė Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna”, o draugijos iniciatyvą rėmė LR Švietimo ir mokslo ministerija bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės. Svarbiausias šio diktanto tikslas – skatinti moksleivius gilinti lietuvių kalbos gramatikos žinias, geriau išmokti rašytinę kalbą, tobulinti bendrąją kalbos kompetenciją, kuri yra svarbi ne tik būsimam brandos egzaminui, bet ir vėlesniam jauno žmogaus gyvenimui.
Konkurse dalyvavo Lietuvos lenkiškų mokyklų dešimtų klasių mokiniai, laimėję panašius konkursus savose mokyklose. Iš viso į konkursą atvyko 55 mokiniai iš Trakų, Vilniaus, Švenčionių, Šalčininkų rajonų bei Vilniaus miesto pagrindinių, vidurinių mokyklų ir gimnazijų.
Mokinių rašybos ir skyrybos žinias vertino autoritetinga komisija, lietuvių kalbos vadovėlių, testų, pratybų autoriai D.Kolesnikova ir H.Prosniakova iš Švietimo ir mokslo ministerijos, Vilniaus universiteto dėstytoja V.Stumbrienė, Vilniaus A.Mickevičiaus gimnazijos mokytojas R.Žemaitis.
Panašūs lenkų kalbos diktantai vyksta jau daugelį metų, ir jais yra patenkinti tiek mokytojai, tiek mokiniai. Todėl šio konkurso dalyviai pageidavo, kad lietuvių kalbos diktantas taip pat taptų tradicinis renginys, padedantis mokiniams tobulėti, išmėginti jėgas, palyginti savo žinias su kitų mokinių žinių lygiu, užmegzti naujas pažintis ir įgyti daugiau drąsos.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Pranešimai
